Žadino teigiamas emocijas

Verslininkai Liuda ir Minvydas Znaidauskai, įmonių grupės "Nuova" vadovai, į Pagynę atvyko su didžiuliu tortu, kitomis vaišėmis ir krepšiais dovanų. Visiems globos namų gyventojams iš L. Znaidauskienės rankų keliavo asmeniškos dovanos.

"Emilija, Austėja, Gabrieliau, Nedai, Džiugai", – į kiekvieną kreipdamasi vardu, atsiimti dovanų kvietė moteris. Vaikai nedrąsiai tyrinėjo krepšelių turinį. Geltonkasė mažylė iš karto ėmė joti ant pliušinio ponio, berniukų akys sublizgo pamačius futbolo ir krepšinio kamuolius, riedlentę, sportinę aprangą. "Aš vakar tikriausiai įkyrėjau globos namų darbuotojoms: vis klausinėjau, ką kiekvienas vaikas mėgsta, kuo užsiima. Norėjosi jiems suruošti po asmenišką dovaną, tokią, kuri labiausiai pradžiugintų", – užsiminė dovanas dalijusi verslininkė.

Bene daugiausia teigiamų emocijų sukėlė žinia apie bendrą dovaną – poilsį vasaros stovykloje. "Mieli pagyniukai, sveikiname jus su artėjančiomis šventėmis ir dovanojame vasaros stovyklą 2017 m.", – pritariamai linkčiojant M.Znaidauskui, užrašą ant simbolinio čekio perskaitė L.Znaidauskienė.

"Kur stovyklausime?" – pasigirdo berniuko balsas. "Nuspręskite kartu su auklėtojomis", – patarė verslininkai. "Gal vėl į Šventąją?" – svarstė vaikai. "Jėga, į Šventąją!" – kažkas džiaugsmingai pritarė.

Piešė savo svajones

Išdalijus dovanas, vaikai paraginti nupiešti ir užrašyti svajonių šalį bei kuo norėtų būti užaugę.

Dalijantis flomasterius, vienas paauglių paprašė pilkos spalvos. "Nepiešk pilkai – bus liūdnas vaizdas", – patarė viena auklėtojų. "Bet man labiausiai patinka pilka", – prisipažino vaikinas.

Susėdę ar sugulę ant minkšto kilimo, vaikai palinko virš popieriaus lapų.

Juose pradėjo ryškėti daugiausia besišypsantys veidai. "Egiptas, krepšininkas", – trokštamą aplankyti šalį ir svajonių profesiją užrašė vienas globotinių.

Edukacinį užsiėmimą vaikams surengė fondo "Frida" atstovės. "Mes siekiame, kad pasaulyje būtų kuo mažiau smurto. Smurtas – kai negeri žmonės skriaudžia kitus žmones. Linkime, kad ir jūs nieko neskriaustumėte, kad tarpusavyje gražiai sutartumėte", – vaikams linkėjo fondo atstovė Daiva Baranauskienė.

Aptarę piešinius, pasižiūrėję filmą, vaikai įniko į geradarių atvežtas vaišes. Netrukus buvo išdalytas didžiulis tortas su simboliniu užrašu "Gyvenkime draugiškai".

"Tai – mūsų globėjai, rėmėjai ir draugai", – taip Znaidauskus apibūdino Pagynės vaikų globos namų direktorė Virginija Nutautienė. – Jei ne jie, visas vasaros atostogas mūsų vaikai praleistų čia, Pagynėje. Juk vaikų namų globotinių vasaros poilsiui lėšų visiškai neskiriama. Geradarių dėka didžioji mūsų globotinių dalis pamato jūrą: finansuojant verslininkams, mūsų vaikai vasarą stovyklauja pajūryje. Vaikai šių stovyklų labai laukia."

Dešimtmetė nepažino pinigų

Raudondvaryje gyvenanti verslininkų pora Pagynėje pirmąkart apsilankė prieš šešerius metus. "Visą laiką "Nuova" rėmė tai globos, tai senelių namus, tai labdaringas organizacijas. Tačiau prieš šešerius metus pradėjome galvoti, kad paremiame, ir viskas tuo pasibaigia – mes nematome, kaip ta labdara veikia, ką ji pakeičia. Nusprendėme patys dalyvauti šiame procese – remti vieną įstaigą ar organizaciją, kad geriau matytume rezultatą. Taip pradėjome remti Pagynės vaikų globos namus, – pasakojo verslininkas. – Pirmiausia atvažiavome, susipažinome su darbuotojais, vaikais. Paskui ėmėme patys pastebėti, ko jiems reikia, ir pirkti."

Pradėjusiai dažniau Pagynėje lankytis verslininkų porai globos namų direktorė užsiminė apie tris sesutes, niekada nesilankiusias įprastoje šeimoje. "Pasiėmėme jas į svečius. Užsukome į kavinę pavalgyti – tos mergaitės, kurių vyriausiai tuomet buvo dešimt metų, nesuprato, kodėl už tai reikia sumokėti, nepažino pinigų. Sako: taigi valgyti duoda", – prisiminė pašnekovas.

Pradėję sesutes pasiimti savaitgaliais, Znaidauskai ryžosi kitam žingsniui – tapti globėjais. "Supratome, kad visų trijų mergaičių patys negalėtume užauginti, nes mūsų pačių šeima – nemaža, turime keturis vaikus. Kai atsiveždavome visas tris seseris, būdavo labai sudėtinga. Tačiau nusprendėme, kad vieną užauginti galime", – pasakojo sutuoktiniai.

Šeima ėmė globoti jauniausią sesutę Ramintą, kuriai tuomet buvo penkeri. Vyresnes Ramintos seseris ėmėsi globoti kita šeima.

Verslininkai prisipažįsta: buvo labai sunkių akimirkų. "Tėvų meilės nepatyrę vaikai yra sunkūs, jų patirtys dažnai – kraupios. Apie jas vaikai paprastai nepasakoja, bet tai išduoda piešiniai. Tokiems vaikams reikia ne tik apkabinimų – ir išmokyti žvelgti į pasaulį kitomis akimis. Nes tie vaikai būna atėję iš biologinių šeimų, gyvenančių tarsi kitame pasaulyje. Tik pradėję globoti Ramintą iš tiesų supratome, kas yra asociali šeima, asocialus elgesys, – pasak L.Znaidauskienės, vaikams iš tokių šeimų reikia išskirtinio dėmesio. – Raminta išsireikalauja bent 60 proc. viso šeimai skiriamo laiko, anksčiau – dar daugiau. Tokiam vaikui atėjus į šeimą, iškyla santykių problemų su kitais vaikais, su vyru, nes tas vaikas suvalgo tave visą. Absoliučiai alkanas dėmesio, teigiamų emocijų tavo dėmesio jis nenori dalytis su niekuo. To išsireikalauja kartais drastiškomis priemonėmis. Jei nesiseka – kyla pyktis ant viso pasaulio, isterija, agresija."

Pamatę, kad vieni iškylančių problemų neįveiks, globėjai kreipėsi pagalbos į psichologus. Jie su Raminta dirba iki šiol, pas psichologus nuolatos lankosi ir patys globėjai.