Quantcast

Gulbės – ledinio Nemuno pinklėse

Antrą savaitę siautėjantys šalčiai padengė Nemuną garuojančių ledokšnių samplaikomis, kurios palaidojo mažiausias likusių žiemoti gulbių viltis pasiekti povandenines lesyklas.

Buriuojasi įprastoje vietoje

Ledas baigia paralyžiuoti Nemuno vandenis, ir ties Žemųjų Šančių Kranto 9-ąja ir 10-ąja gatvėmis bei žemiau Kauno hidroelektrinės, susitelkė šimtai žmogaus pagalbos laukiančių gulbių. Šiemet labai vėlai įsibėgėjusi žiema ir mūsų neapdairus šių paukščių lesinimas ne itin šaltu metu dar kartą apgavo sparnuočius – patikėję, kad povandeninės ganyklos taip ir liks neužšalusios, pasiliko žiemoti. Deja.

Įsibėgėjus vasario šalčiams, šimtai šių vandens paukščių dabar  buriuojasi Nemuno pakrantėje – įprastoje gulbėms ir antims vietoje. Gulbės šiuo metu nepajėgios įveikti šimtus kilometrų, ieškodamos neužšąlančių vandens telkinių su joms reikalingu maistu. Todėl būtent dabar reikia padėti mūsų miesto simboliu tapusiems paukščiams išgyventi badmetį ant ledėjančio Nemuno.

Pirmieji paramos teikėjai

Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) savanorė Loreta Kiliotaitienė jau daugiau nei dešimtmetį lesina per speigus gulbes. Ji sako esanti pasirengusi ir šiai šalčio atakai – grūdų gulbėms parūpino Adomas Balsys ("Lytagra") ir Seimo narys, ūkininkas Kazys Starkevičius, atvežęs 1,5 tonos maltų pupų. "Jie visada pirmieji ištiesia pagalbos ranką gulbėms – ačiū šiems vyrams. Dėkoju ir bendrovei "Galinta", atvežusiai avižų, "Kauno švaros" generaliniam direktoriui Daliui Tumynui, pasirūpinusiam, kad būtų atvežta žvyro, labai reikalingo pažerti ant slidaus ir stataus Nemuno šlaito – juo lipu su kibirais grūdų žemyn, prie upės", – apie savo žiemišką kasdienybę pasakojo nenuilstanti gulbių lesintoja iš Žemųjų Šančių Loreta.

Į pagalbą lediniuose gniaužtuose likusioms gulbėms pagaliau atskubėjo ir LOD, atgabenusi beveik 0,5 tonos grūdų. Tačiau apmaudu, kad ta pati draugija, neatkreipusi dėmesio į orų prognozę, prieš pat speigus per televiziją neapdairiai aiškino apie gulbių maitinimo žalą. Apie tai ornitologai turėtų kalbėti rudenį ir nešaltą žiemą, o ne tada, kai vandens telkiniai virsta ledo čiuožyklomis.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Ornitologai pasitiki ūkininkais

Žemųjų Šančių gulbių ir ančių lesykla buvo ir tebėra didžiausia Lietuvoje – kiekvieną žiemą per speigus čia gulbėms ir antims sulesinama iki 6 tonų grūdų. Atrodo, kad ir šiemet jų prireiks tikrai ne mažiau. Anot Loretos, šiomis dienomis pusryčiauti ir vakarieniauti susirenka apie 800 gulbių – tarp jų yra nemaža jauniklių. Gulbes visuomet lydi šimtai ančių.

Iš gyventojų 2016 m. suaukotų lėšų (beveik 2,7 tūkst. eurų) pernai žiemą LOD nupirko paukščiams grūdų beveik už 320 eurų. Kaip parama papildomai gauta grūdų už 634 eurų. Ir šiemet ūkininkai neliko abejingi žiemojantiems paukščiams. LOD nuomone, ateityje šių paukščių globa spiginant šalčiams turėtų pasirūpinti gyvąją gamtą mylintys ūkininkai ir kiti geros valios žmonės, nes ornitologai, gaudami nedidelę gyventojų paramą, pirmenybę teikia retų ir nykstančių paukščių, tokių kaip žalvarniai, kukučiai, bitininkai, urvinės antys, uralinės pelėdos apsaugai. Apie LOD iniciatyvas, kurios įgyvendinamos iš gyventojų mokesčių skirtos 2 proc. paramos lėšų, galima sužinoti čia.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Kas tas gulbes pasilikt čia vertė, te dabar tie jomis ir rūpinas, nedera kitiems tą naštą permest.

cha

cha portretas
O kaip čia dabar mūsų šaunioji veterinarijos tarnyba dar neaptiko pas jas paukščių gripo ? Matyt, jiems liepta specialiai netirti, kad po to neuždraustų paukštienos eksporto/importo iš Lietuvos. Pernai jau pasimokė, kai keli "pilietiški" kvaileliai nuvilko negyvas gulbes tirti ir , aišku, rado tą virusą... visai Kauno apskričiai buvo paskelbti apribojimai...

antanas

antanas portretas
pritariam ,kad si moteris yra atsidavusi beglobiams gyvunams ,sekmes,istvermes p,loreta
VISI KOMENTARAI 11

Galerijos

Daugiau straipsnių