Quantcast

G. Juodeika: smurtautojas – tai žmogus, neradęs harmonijos

Kauno apskrities vyrų krizių centro psichologė Dovilė Bubnienė kalbina dar vieną visuomenės sąmoningumo didinimo akcijos „Kauno vyrai už visuomenę be smurto!“ dalyvį. Tai - Gediminas Juodeika, verslininkas, televizijos projektų prodiuseris.

- Gediminai, kai paprašiau pasikalbėti šia tema, iškart sutikai, kaip ir, beje, visi kiti akcijoje dalyvaujantys vyrai. Tad kokie tavo pamąstymai apie smurtą?

- Žmogus yra gamtos dalis, gamtos sutvėrimas ir turbūt kalbėti apie smurtą ir agresiją reikėtų pradėti nuo to, kad šitie dalykai yra išlikimo dėsnis.  Vis dėlto, žmogus yra labai nutolęs nuo beždžionės ir apskritai labiausiai pažengęs sutvėrimas pasaulyje mąstymo prasme. Tačiau pasaulyje ir toliau vyksta karai, nusikaltimai, brutalūs smurto aktai, nesilaikoma visuomenėje priimtų taisyklių, ko civilizuotas ir mąstantis žmogus tarsi nebeturėtų daryti.

- Kaip tu manai, kodėl?

- Sunku atsakyti vienareikšmiškai, bet kartais atrodo, kad kažkokios dalies žmonių tas išlikimo dėsnis yra suvoktas neteisingai, labiau kaip koks susinaikinimo dėsnis. Kiekvienas savyje turime tą kovos instinktą ir kartais tenka matyti, kaip net visai maži vaikai (dažniau tai berniukai) žaisdami, o kartais ir labai rimtai, tarpusavyje kovoja ir stengiasi „nukauti“ vienas kitą. Tai ir savo jėgos demonstravimas, nes tas, kuris nugali, yra laikomas stipresniu, labiau vertu pagarbos ar būti lyderiu. Ir taip suvokta  patirtis kai kurių asmenų nešama per visą gyvenimą. Jie nesuvokia, kad pagarbą ir autoritetą galima pelnyti ir kitais būdais.

- O jei kalbėtume apie smurtą artimoje aplinkoje?

- Man atrodo, kad ten vyksta tas pats, kai žmogus nori dominuoti, bet nesugeba kitais būdais pelnyti pagarbos arba pats mano, kad nėra tos pagarbos vertas. Žmonės, kurdami šeimą, pilnai prisiima  atsakomybę ir už tą kitą žmogų, už jo ramybę ir gerovę, todėl man sunku suvokti, kaip atsitinka, kad yra brutaliai fiziškai ar psichologiškai smurtaujama prieš šeimos narį, jis yra gąsdinamas, įžeidinėjamas, žeminamas, o dar ir mušamas. Aš galvoju, kad jei jau nėra tos ramybės, tarpusavio supratimo, jei ta moteris (ar vyras), su kuria gyveni, tau nėra pakankamai gera, tvarkinga ar supratinga, tai susirink daiktus ir eik lauk. Aš galvoju, kad smurtaujantis žmogus – tai žmogus, neturintis vidinės ramybės, neradęs harmonijos pirmiausia savyje, negebantis laikytis visuomenėje priimtų taisyklių...

- Gediminai, o kaip manai, nuo ko priklauso, ar užaugęs vaikas bus linkęs smurtauti šeimoje?

- Sunku pasakyti, bet nenorėčiau vesti paralelių tarp tos šeimos, kurioje augo jis pats. Nes galima rasti pavyzdžių, kad vaikystėje smurtą tėvų šeimoje stebėjęs ar patyręs žmogus netampa smurtaujančiu. Ir atvirkščiai – iš vadinamosios geros šeimos kilę asmenys elgiasi ne taip, kaip juos mokino, padaro protu nesuvokiamų dalykų.

- Manai, jog tai gali būti ir kažkoks įgimtų savybių rinkinys?

- Taip. Gali būti, kad žmogui tiesiog duotas arba neduotas tas vidinės harmonijos jausmas.

- O ar galima tą harmonijos jausmą išsiugdyti, kad elgtis harmoningai ir su aplinkiniais, kaip tu galvoji?

- Taip, aš galvoju, kad galima ir išsiugdyti. Juk, pažiūrėk, turbūt didžioji dalis iš mūsų (ne viena mergaitė taip pat) vaikystėje ar jaunystėje yra ir susimušę, ir kitokias taisykles pažeidę. Tačiau bręsdami suvokiame, kad gyvename visuomenėje ir kad reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Galų gale, formuojasi ir aiškėja mūsų pačių vertybės. Todėl kiekvieno iš mūsų sąmoningumas mums padeda vis geriau sukontroliuoti tuos pirminius agresijos instinktus. Ir pilno proto civilizuotas žmogus, net jei jis kartą padarė klaidą, prisiims atsakomybę ir mokysis jos nebekartoti. O smurtaujantis sistemingai visada lieka tam pirmykščiam instinktų lygyje.

- Gediminai, ar tau pačiam teko matyti ar dalyvauti smurtinėse situacijose kaip liudytojui ar dalyviui, gal nukentėjusiajam?

- Teko, Dovile, ir ne kartą kaip liudytojui ir kaip gelbėtojui. Tose situacijose, kai vartojamas alkoholis, pirmykščiai agresijos instinktai labai suaktyvėja. O ir pats ne visuomet gebėjau tuos instinktus kontroliuoti. Dabar jau esu to išmokęs.

- Bet juk pyktis yra žmogiškas jausmas, tikrai būna situacijų, kai jis kyla?

- Būna. Kyla pyktis ir sugauni savyje tą impulsą vožtelti, tačiau įsijungia protas ir ateina mintis „o kas iš to?“ Juk problemos tokiu būdu neišspręsi, atvirkščiai, gali ją dar pagilinti. O ir santykiai su tuo žmogumi, nesvarbu, kas jis bebūtų, bus stipriai sugadinti. Plius, labai nukentėtų ir mano paties autoritetas.

- Vadinasi, laiku pagalvojęs, išvengi daugybės sunkumų...

- Galvoju, kad tai silpno žmogaus poelgis – agresija ir smurtu bandyti įrodyti kažkokią savo tiesą, tai silpno žmogaus bandymas išsikovoti pagarbą pačiam sau, ypač, kai tai yra smurtas prieš silpnesnį – moterį, vaiką.

- Jei atsitiktų taip, kad tektų kalbėtis su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu vyru ar moterimi, ką  pasakytum?

- Pasakyčiau  „gerbk save, savo ribas, neleisk jų peržengti, netoleruok tokio elgesio“. Bet aš visgi suprantu, kad jei nukentėjusi yra moteris, tai būtų sunku tokioj situacijoj, ypač jei dar su vaikais – juk vienai labai sunku išgyventi, gal nėra kur išeiti ir pan.

- Ar matytum kokį nors sprendimą, kad visuomenėje ir artimoje aplinkoje smurto būtų mažiau?

- Man atrodo, kad čia dar nemažai gali valstybė per įstatyminę bazę ir  per švietimą, mokant  vaikus ir jaunimą, nes jie yra imlūs ir gali daug ko išmokti:  ir kaip kurti santykius, ir  kaip puoselėti šeimą, ir kaip gražiai išsiskirti, ir kas gresia už visuomenės normų nesilaikymą.

- Ar tu pats kuo nors galėtum prisidėti, kad smurto visuomenėje mažėtų?

- Yra toks posakis „Jei nori kažką keisti, pradėk nuo savęs“. Auginu vaikus, esu atsakingas už juos ir už tai, kokį pavyzdį jie mato. Vaikai stebi mus, mūsų elgesį, todėl mano svarbiausias indėlis – rodyti tinkamą pavyzdį.

Gediminai, ačiū tau už pokalbį.

 

Akcijos organizatorius: Kauno apskrities vyrų krizių centras.

Akcijos rėmėjai: dienraštis „Kauno diena“, UAB „Naujasis šilelis“, Kauno miesto savivaldybė, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Andrius

Andrius portretas
Smurtas ir patyčios net komentaruose... Kiek reikia būti degradavusiu, kad tyčiotis iš išvaizdos? Nieko keisto, kad smurtas ir patyčios, vedančios iki savižudybių, tampa kasdienybe ir norma.

Indre

Indre portretas
visada yra zmoniu, kurie mato tik juoda, tylesi -blogai, kalbesi - blogai. Smurtaus ir viskas. Psichologiskai. Butent - noras pazeminti yra smurto esme. Komentuojanciu anonimiskai - irgi.

...

... portretas
Taip, visą šią akciją ir sugalvojo moterys SIEKDAMOS pažeminti ir apkaltinti vyriškius: kuo pačios dvokia tuo kitus tepa.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių