Kauno miesto savivaldybė siekė, kad jos skelbtą konkursą laimėtų Klaipėdoje registruota bendrovė "Eurotela", o kai sumanymas nepavyko, užsimojo sužlugdyti viešųjų pirkimų procedūrą, nors žinojo, kad dėl šio žingsnio praras ES lėšas.

Reikalaus tęsti konkursą

Toks vaizdas susidaro nagrinėjant savivaldybės žingsnius, kurie žengti vykstant viešųjų pirkimų konkursui, kuriuo buvo bandoma parinkti specialistus, galinčius parengti studiją, atsakysiančią, kaip turėtų būti vykdoma medicinos paslaugų plėtra Kaune per ateinantį dešimtmetį.

Lemiamą žingsnį valdininkai žengė balandžio viduryje, kai kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, žinodami, kad dėl to praras ES lėšas. Konkurso dalyviams savivaldybė jau pranešė, kad dėl prarastų lėšų viešojo pirkimo procedūros yra nutraukiamos. Tiesa, bendrovė "Eurointegracijos projektai" reikalauja, kad jos būtų tęsiamos – savivaldybę bendrovės pretenzija pasiekė penktadienį. "Galima sakyti, kad savivaldybė procedūras nusprendė nutraukti dėl savo pačios neteisėtų veiksmų", – stebėjosi bendrovės viešųjų ryšių specialistė Aušra Šukienė.

Patikrinti nesiteikė

Konkurso eiga ne pagal savivaldybei palankų planą pakrypo vasarį, kai "Eurointegracijos projektai" kreipėsi į Kauno apygardos teismą, nes įtarė, kad konkurso nugalėtoja paskelbta "Eurotela" neatitiko pačios savivaldybės iškeltų reikalavimų. Konkurso dokumentuose nurodyta, kad studiją gali parengti medicinos paslaugų plėtros studijų rengime patirties turinti bendrovė. "Eurotela" savivaldybę bandė įtikinti, kad panašų projektą yra vykdžiusi Baltarusijoje, tačiau "Eurointegracijos projektai" turėjo duomenų, kad "Eurotela" jokių su medicinos paslaugomis susijusių studijų niekada nėra dariusi. Šie įtarimai savivaldybės Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus nesudomino – "Eurotelos" žodžiu tarnautojai patikėjo nė nesivargindami pasiteirauti Baltarusijoje, ar ten darbavosi bendrovė iš Klaipėdos.

Konkurentų klastą ir savivaldybės darbuotojų tingumą ar net tyčinį abejingumą įtarusi bendrovė "Eurointegracijos projektai" kreipėsi į tarnautojus, prašydama parodyti "Eurotelos" pateiktus jos kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Valdininkai atsisakė tai daryti teigdami, kad prašomi dokumentai – konfidenciali informacija, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai dažniausiai neturėtų būti laikomi konfidencialia informacija.

"Kas galėtų paneigti, kad taip įnirtingai slepiama įtarimų sukėlusi informacija yra ne už ačiū", – tada svarstė A.Šukienė.

Prarado ES lėšas

Kauno apygardos teismas balandžio 2 d. paskelbė nutartį, kuria konstatavo, kad "Eurointegracijos projektų" pretenzijos yra visiškai pagrįstos, tačiau Kauno miesto savivaldybė su tuo taikytis neketino – Kauno apygardos teismo sprendimą apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Šis iš esmės pakartojo tą patį, ką jau buvo pasakęs Kauno apygardos teismas: "Eurotelos" pateikti dokumentai nepatvirtina, kad bendrovės kvalifikacija yra pakankama, o konfidencialia pristatoma pasiūlymo dalis tokia neturėtų būti – slėpti dokumentų nuo "Eurointegracijos projektų" nėra pakankamo pagrindo.

Apeliacinio teismo sprendimas turėjo padėti tašką "Eurointegracijos projektų" ir savivaldybes ginče, tačiau paaiškėjo, kad besibylinėjant praėjo terminas, per kurį reikėjo įsisavinti projektui parengti numatytas ES lėšas – teismas nutartį paskelbė liepos 8 d., o pagal studijai parengti numatytas ES lėšas įsisavinimo sutartį projektas turėjo parengti iki gegužės 1 d. "Tęsti pirkimo procedūras nėra tikslinga, nes, užsitęsus teisminiams procesams, buvo pradelsti pirkimo dokumentuose nustatyti paslaugų suteikimo ir sutarties galiojimo terminas bei prarastos iš dalies finansuojamam projektui skirto Europos sąjungos lėšos, todėl šios paslaugos tapo nebereikalingos", – "Eurointegracijos projektus" pasiekė toks Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos pirmininko Romaldo Rabačiaus pasirašytas raštas.

Kreipėsi paskutinę dieną

"Savivaldybė pati inicijavo bylinėjimąsi, o per tą laiką praėjo laikas, kai reikėjo įsisavinti ES lėšas. Įdomu, ar atsakingi savivaldybės asmenys, kurie priėmė neteisėtus sprendimus, atlygins prarastas lėšas?" – svarstė A.Šukienė.

"Nei apie viešąjį pirkimą, nei apie bylinėjimąsi nieko daugiau papasakoti negaliu. Tai tęsiasi jau ilgai, ne mes pradėjome", – tikino Viešųjų pirkimų komisijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas einantis R.Rabačius.

Jis į šį postą paskirtas gegužės viduryje. Dabartinės miesto valdžios atstovai teigia, kad skundą dėl Kauno apygardos teismo sprendimo Apeliaciniam teismui paskutinę darbo dieną – balandžio 15 d. – savivaldybėje pasirašė buvęs administracijos direktorius Dainius Ratkelis. Iki studijos parengimo termino buvo likusios dvi savaitės.

"Teismai per porą dienų tokių bylų neišsprendžia, ir studijos per dvi savaites neparengsi, tad į Apeliacinį teismą kreiptis nutarę valdininkai jau žinojo, kad ES lėšos bus prarastos", – įsitikinusi A.Šukienė. Studijai parengti buvo numatyta išleisti 13 tūkst. eurų. ES lėšos sudarytų 9,1 tūkst. eurų, likusi dalis – savivaldybės lėšos.

Studija nereikalinga?

Savivaldybės atstovai teigia, kad naujo konkurso skelbti neketinama ne tik todėl, kad jam nebepavyks pritraukti ES lėšų. Neva tokia studija nėra būtina. "Šiuo metu jau parengta Kauno miesto savivaldybės strateginio plėtros plano iki 2022 m. sveikatos apsaugos dalis atitinka teisės aktų reikalavimus sveikatos apsaugos srityse bei miesto gyventojų poreikius", – teigė savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Vygintas Grinis.

Paklaustas, ar tai reiškia, kad studija net nebuvo reikalinga, jis konkrečiai atsakyti nenorėjo. "Negalėčiau sakyti, kad nereikalinga. Bet savivaldybė lėšų tokiems darbams neskiria. Galiu tik pasakyti, kad šiemet toks konkursas skelbiamas nebebus, o vėliau matysime", – kalbėjo V.Grinis.

Savivaldybės atstovų atsakymai turėtų sukelti klausimų ir ES lėšas skirstančioms institucijoms, mat, prašant tikslinio finansavimo iš ES fondų, būtina pagrįsti projektų būtinumą.