Kaune apsilankęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pripažino, jog būtina investuoti į šilumos ūkį, kad didžiųjų miestų gyventojams būtų sumažintos šildymo išlaidos.

Išskirtinis miestas

Rudenį bus galutinai tvirtinama Lietuvos šilumos ūkio programa. Energetikos ministras J.Neverovičius neslėpė, kad šis vizitas turėtų padėti racionaliau apsispręsti.

"Pirmi susitikimai paliko  gerą įspūdį. Dėl to ir atvažiavome, kad iš arčiau susipažintume su Kauno šilumos ūkio specifika. Rudenį bus sprendžiami pagrindiniai klausimai dėl pagamintinos šilumos kiekio, naujų reguliavimo principų, todėl tokie pokalbiai  naudingi", – dėstė ministras.

Kauno  specifika: čia yra daug šilumos gamintojų. Prieš vienuolika metų buvo parduotas pagrindinis šilumos gamintojas – Kauno termofikacinė elektrinė. Nuo 1987 m. "Kauno energijos" pagamintos šilumos suvartojimas sumažėjo apie 3 kartus.

Pastaraisiais metais pati "Kauno energija", sulaukusi ES fondų lėšų, nemažai investavo ir atnaujino "Šilko", "Pergalės" katilines, artimiausiu metu turėtų būti pasirašyta sutartis dėl "Inkaro" katilinės rekonstrukcijos. Dėl to pakito šilumos gamintojų pasiskirstymo žemėlapis Kaune.

"Ministrui mes akcentavome klausimus, kurie paprastai per tokius susitikimus  nekeliami: t.y. šilumos tinklų būklė, šilumos gamintojų elgsena, problematika, konkurencija ir kas realiai duoda didžiausią naudą vartotojui", – atviravo "Kauno energijos" generalinis direktorius Rimantas Bakas.

Rūpestis dėl kogeneracijos

Per dalykinius pietus Kauno meras Andrius Kupčinskas pabrėžė ministro vizito svarbą. "Valstybei rūpi gaminti elektrą, o mums rūpi šiluma. Tikimės, kad "Lietuvos energija" galės duoti daugiau atsakymų dėl kogeneracijos, dėl "Šilko", "Pergalės", "Inkaro" ar "Petrašiūnų" katilinių. Dabar vienintelis neatsakytas klausimas yra dėl kogeneracijos", – pastebėjo meras.

Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2014–2020 m. programos projekte kol kas protokoliniu nutarimu Vyriausybė patvirtino, kad Vilniaus ir Kauno miestų kogeneracinių šilumos ir elektros gamybos pajėgumų renovacijos bei naujų pajėgumų statybos projektus įgyvendins bendrovės, kurių ne mažiau negu 51 proc. akcijų priklausys valstybei.

"Kauno energija" jau ir savo jėgomis šiemet vykdo tris biokuro katilų statybos projektus. Iki 2015 m. Petrašiūnų elektrinės teritorijoje planuojama įrengti du biokuru kūrenamus vandens šildymo katilus po 12 MW galios ir 6 MW galios kondensacinį ekonomaizerį šiems katilams.

Šiuo metu vykdomi biokuro katilų diegimo "Šilko" bei "Inkaro" katilinėse projektai. Įvykdžius juos, bendrovė galėtų dar labiau sumažinti palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas.
"Tai lemtų, kad nepriklausomi šilumos gamintojai savo pagaminamą šilumą būtų priversti parduoti dar pigiau. Taip pat padidėtų šilumos, pagamintos iš biokuro, dalis", – aiškino R.Bakas.

Išsivaduoti iš monopolijos

Vienas pagrindinių uždavinių šilumos ūkyje – investicijų paskirstymas. "Mes esame padavę paraišką "Lietuvos energijai" dėl Petrašiūnų elektrinės tolesnio vystymo. Dabar dalyvaujame bendroje atrankoje. Laukiame, ar "Lietuvos energija" pasirinks mus kaip partnerį kogeneracijai vystyti. Tai turėtų paaiškėti dar šiemet", – aiškino "Kauno energijos" generalinis direktorius.
Tačiau per susitikimą su ministru  konkretūs projektai nebuvo aptariami.

"Lietuvos energija" taip pat gavo tam tikrų nurodymų. Kai bus sudėlioti galutiniai projektų dalyviai, tų projektų formatas, įvertintos investicijos ir bus nustatyti terminai, iki kada jie turi būti įgyvendinti, tada ir pamatysime galutinį vaizdą", – ateities prognozuoti neskubėjo ministras.

"Petrašiūnų elektrinė – kol kas daugiau biokuro projektas. Ateityje tikimės, arba su "Lietuvos energija", arba su kitu patikimu partneriu ją modernizuoti. Tai labai svarbu vaduojantis iš monopolijos, tuo labiau sukuriant kuo daugiau alternatyvų", – dėstė Kauno meras A.Kupčinskas.

Perašiūnų elektrinės svarba

Ministrui "Kauno energijos"  atstovai užsiminė, kad daugiausia rūpesčių kelia senų vamzdynų būklė, vartotojų atsijungimai, skolos.

"Kauno energijos" pastebėjimu, dabar galiojantys teisiniai aktai  nesudaro galimybių dar labiau piginti šilumą vartotojams, o sudaro sąlygas privatiems šilumos gamintojams gauti "dujinę" kainą už biokuru gaminamą šilumą.

Tačiau nepaisant minimų problemų "Kauno energija" yra atnaujinusi bene daugiausia vamzdynų kilometrų visoje Lietuvoje. Tam buvo gauta struktūrinė parama.

"Didžiausią naudą vartotojams duoda "Kauno energijos" investiciniai projektai, kurie realiai sumažina šilumos kainą. Kiekvienas atėjęs privatus investuotojas siekia maksimalaus pelno. Jeigu situacija leidžia, jie išnaudoja galimybes. "Kauno energija" stengiasi investuoti ir duoti maksimalią naudą miestui", – tikino įmonės vadovas R.Bakas.

R.Bakas pabrėžė, kad įgyvendinus Petrašiūnų elektrinės kogeneracijos projektą, būtų galima dar labiau sumažinti šilumos kainą vartotojams.