- Edita Radzevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Emigrantai atskleidžia mūsų švietimo sistemos spragas. Jei lietuvis mokėsi aukščiausiais balais ir vidurinį išsilavinimą įgijo užsienyje, Lietuvoje jis niekada nebus tarp geriausiųjų.
Perskaičiuoti balai
Į "Kauno dieną" kreipėsi kelerius metus JAV gyvenusi, tačiau dabar į Lietuvą grįžusi kauniečių šeima. Juos papiktino Lietuvos švietimo sistemos spragos, kurios beveik užveria emigrantams aukštųjų mokyklų duris.
Kaunietė Vilma pasakojo, kad keleriems metams į JAV jų šeima nusprendė išvykti, nes sūnus – sportininkas. Lietuvoje jam buvo sudėtinga suderinti mokslus vidurinėje mokykloje ir sportą, o už Atlanto tokia galimybė buvo. Sūnus JAV mokėsi kelerius metus ir įgijo vidurinį išsilavinimą.
Kauniečiui sekėsi mokslai, jis ten gaudavo aukščiausius įvertinimus. Amerikoje mokiniai vertinami kitokia sistema. Čia rašomi ne pažymiai, o įvertinimai raidėmis. Tad lietuvio atestate pažymėti "A" balai.
Grįžus į Lietuvą, raidėmis žymimą mokslo įvertinimą reikėjo perskaičiuoti ir paversti dešimtbale vertinimo sistema. Kadangi jaunuolis JAV rinko aukščiausius įvertinimus, kauniečių šeima tikėjosi, kad ir Lietuvoje bus pripažinta, jog jis mokėsi dešimtukais. Tačiau atsitiko visiškai kitaip. Paaiškėjo, kad svetur vidurinį išsilavinimą įgiję lietuviai savo šalyje niekada nebus dešimtukininkais.
"Iškilo problemų, nes ten išduoti atestatiniai pažymiai turi atitikti Lietuvos. Vyksta perskaičiavimai ir atsiranda neteisybė. Studijų kokybės vertinimo centras perskaičiuoja balus. Ir su darbuotojais diskutavau, kad sukurta tokia sistema, jog, perskaičiuojant balus iš JAV sistemos į lietuviškąją, balas visada mažėja. Jei ten gavo "A" įvertinimą (tai yra aukščiausias balas), Lietuvoje bus 9,7 balo. Kad ir kaip gerai ten mokeisi, čia vis tiek būsi prastesnis. Paradoksas, kad, perskaičiavus balus, labai gabių vaikų balų vidurkis Lietuvoje tampa mažesnis", – stebėjosi Vilma.
Tad, perskaičiuojant balus į lietuvišką sistemą, anglų kalba nurodoma kaip gimtoji. Nors ir taip aišku, kad būtent lietuvių kalba yra gimtoji.
Kita gimtoji kalba?
Dar viena problema, su kuria susidūrė vidurinį išsilavinimą užsienyje įgijęs jaunuolis, – gimtoji kalba. Tarsi dėl to neturėtų kilti klausimų, juk lietuvis užsienyje praleido vos porą metų. Tačiau Lietuvos institucijos nusprendžia, kad jei vaikas mokyklą baigė JAV ir turi šios šalies mokyklos atestatą, jis pakeitė ir gimtąją kalbą. Lietuvio gimtoji kalba staiga oficialiai tampa anglų.
"Jis JAV mokykloje, žinoma, nelaikė lietuvių kalbos egzamino. Tad, perskaičiuojant balus į lietuvišką sistemą, anglų kalba nurodoma kaip gimtoji. Nors ir taip aišku, kad būtent lietuvių kalba yra gimtoji. Dėl tokio priskyrimo dar žemėja balų vidurkis", – stebėjosi mama.
Studijos kitur
Kaunietę stebina valdžios dažnai kartojamos viltys, kuriami neaiškūs projektai, kaip paskatinti emigrantus sugrįžti į Lietuvą. Ji neabejoja, kad, esant tokiai švietimo sistemai, emigrantai tik atbaidomi nuo sugrįžimo.
"Mūsų šeima skatina lietuvybę, todėl ir grįžome į Lietuvą, tačiau mūsų atveju tampa sudėtingiau studijuoti Lietuvoje aukštosiose mokyklose", – tikino mama.
Anot jos, sūnus norėjo Lietuvoje įgyti prestižinę specialybę, kur stojant yra kiekvienas balas svarbus. Šiuo atveju mūsų šalies švietimo sistema sumenkino jaunuolio mokslo pasiekimus, todėl šeima nusprendė studijas pasirinkti tarptautiniame universitete.
"Jei vaikas nori stoti į tą specialybę, kur yra didelis konkursas, visi po kablelio esantys skaičiai yra svarbūs. Išvykus į geresnę švietimo sistemą turinčią šalį, sūnus mokėsi JAV 16-oje vietoje esančioje mokykloje, dabar, grįžęs į problemiškesnę švietimo sistemą, tampi prastesniu mokiniu? Tai įvertinę, mes išsigandome, nes šiuo atveju nuo mūsų niekas nepriklausė, todėl pasirinkome tarptautinį universitetą. Kitaip sakant, mano sūnui uždaryti norimų Lietuvos universitetų ir čia įgyjamų specialybių keliai", – problemą vardijo Vilma.
Ji tikino, kad sūnus tikrai galėjo įstoti ir į Lietuvos aukštąją mokyklą, tačiau ne į tas specialybes, kurias jis norėtų. Anot moters, studijuoti būtų galima nebent ten, kur surenkama mažai studentų ir yra mažas stojimų konkursas.
Palengvina stojimą?
Švietimo ir mokslo ministerija laikosi kitokios pozicijos – dabar galiojanti balų perskaičiavimo sistema esą palengvina stojimą į Lietuvos universitetus vidurinį išsilavinimą užsienyje įgijusiems jaunuoliams.
Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas aiškina, kad skirtingos šalys turi skirtingas balų skaičiavimo sistemas.
"Jei stojantysis baigė mokyklą užsienyje ir nėra laikęs lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, vietoj šio egzamino, skaičiuojant konkursinį balą, imamas jo turimas mokomosios kalbos egzamino įvertinimas. Tai daroma siekiant sudaryti palankias sąlygas grįžti į Lietuvą studijuoti užsienyje besimokantiems lietuviams, kurie neturi galimybės laikyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino. Jei studijos, į kurias pretenduoja užsienyje išsilavinimą įgijęs stojantysis, organizuojamos lietuvių kalba, jis turi įrodyti savo lietuvių kalbos mokėjimo lygį", – aiškino viceministras.
Anot G.Viliūno, ministerijos žiniomis, kasmet Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja bent pusantro šimto užsienio lietuvių, nes yra sukurta skatinimo sistema. "Skatinant užsienio lietuvius studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, užsienio lietuviams prie apskaičiuoto konkursinio balo pridedamas vienas papildomas balas, o asmenims, užsienyje baigusiems lietuviškas mokyklas, – dar vienas papildomas balas.
Be to, užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvoje, konkurso būdu gali pretenduoti į paramą studijoms – stipendiją ir socialinę išmoką, kuri priklauso nuo socialinės studento padėties. Tad užsienyje mokyklas baigusiems lietuviams durys tikrai neužvertos, kviečiame visus, svarstančius grįžti į tėvynę studijuoti, pasinaudoti studijų Lietuvoje galimybėmis", – komentavo G.Viliūnas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą20
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?20
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?32
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė25
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug14
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...
-
Išskirtinėje vietoje – prestižiniai „Kauno panoramos“ apartamentai6
Žaliakalnyje, Pelėdų kalno pašonėje, naujakurių laukia išskirtiniai „Kauno panoramos“ apartamentai, pritaikyti patogiam ir tvariam gyvenimo ritmui. Projekto išskirtinumas – kvapą gniaužiantys Kauno vaizdai, kuriais...
-
Incidentas Kauno oro uoste: lėktuvas negalėjo pakilti3
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos99
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...