Ekspertai vieningi – bus specialistai Kauno regione, bus ir investuotojai

  • Teksto dydis:

Pastarieji metai Kauno regionui itin derlingi investicijomis. Pasaulinėms kompanijoms, tokioms, kaip „Hella“, „Continental“, „Hollister“, bei Lietuvos investuotojams nusprendus investuoti Kaune, kalbama ne tik apie proveržį regione ir visoje Lietuvoje – reikia reaguoti ir į neišvengiamai besikeičiančią darbo rinką.

Apie tai valdžios, verslo ir pramonės bei aukštųjų mokyklų atstovai diskutavo ir ieškojo sprendimų Kauno technologijos universiteto (KTU) inicijuotame forume „Kauno regione kuriasi didieji investuotojai: permainos darbo rinkoje“.

Renginyje pranešimus apie Kauno regiono vystymosi perspektyvas, aukštųjų mokyklų ir verslo bei pramonės lūkesčius skaitė „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas, laikinoji KTU rektorė Jurgita Šiugždinienė, bendrovės „Kitron“ generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas. Universitetų ir verslo bendradarbiavimo sėkmės istoriją pristatė pasaulinės IT kompanijos „Bentley Systems“ atstovai.

Vieningai sutarta – siekiant, jog investicijos duotų norimų rezultatų ir šalies ekonomika sėkmingai augtų bei ateitų naujos investicijos, būtina įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus – užtikrinti reikalingų specialistų kvalifikaciją ir kiekį bei atlikti kitus būtinus namų darbus: rūpintis miesto įvaizdžiu, infrastruktūra. To pasiekti galima tik efektyviai bendradarbiaujant visoms suinteresuotoms pusėms.

Kaunas tampa traukos centru, čia ateina didžiosios investicijos.

Forumo „Kauno regione kuriasi didieji investuotojai: permainos darbo rinkoje“ partneriai – Kauno miesto savivaldybė, už Kauno miesto tarptautinę rinkodarą, užsienio investicijų ir turistų pritraukimą atsakinga agentūra „Kaunas IN“, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA), investicijų pritraukimo agentūra „Investuok Lietuvoje“, nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus asociacija „Infobalt“, Kauno kolegija, Kauno technikos kolegija.

Kaunas – inžinerinės pramonės centras

„Kaunas tampa traukos centru, čia ateina didžiosios investicijos. Kaunas yra inžinerinės pramonės centras – visada toks buvo ir, greičiausiai, toks ir liks. Investicijoms reikia sklandaus verslo reglamentavimo, palankių sąlygų iš valstybės pusės, tinkamos infrastruktūros, pakankamo darbo jėgos kiekio. Linkiu Kaunui ir toliau laikyti inžinerinės pramonės investicijų vėliavą“, – sveikindamas forumo dalyvius sakė Lietuvos Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.

KTU nuotr.

Ūkio viceministras Marius Skuodis pridūrė, kad Lietuvai yra reikalingi geri pavyzdžiai, kurie užkrėstų kitus: „Daugybė žmonių yra nusiteikusių idėjiškai ir ieško būdų, ką galėtų padaryti, kad būtų geriau. Kartais mums tiesiog trūksta paprastų dalykų – ne kartą įsitikinau, jog neformaliame pokalbyje ar diskusijoje išgirsta mintis dažnai vėliau būna įgyvendinta“.

Vyriausybės atstovai prabrėžė sveikinantys iniciatyvą telkti visas suinteresuotas puses, siekiant bendrų tikslų.

Tvari plėtra, laisvė ir kūrybiškumas

Konkrečių sprendimų, kaip padidinti bendradarbiavimą tarp valdžios, aukštojo mokslo ir verslo bei pramonės, žurnalisto Aurimo Perednio moderuojamo forumo dalyviai ieškojo dirbdami trijose darbo grupėse.

„Šiandien egzistuoja problema, jog iš daugybės turimų prioritetų, sunku atsirinkti svarbiausius. Tą sėkmingai padaryti trukdo skirtingi interesai ir komunikacijos stoka tarp miestų savivaldybių, politikų, universitetų“, – pabrėžė KTU Statybos ir architektūros docentas Martynas Marozas.

Darbo grupės diskusijoje dalyvavę valdžios, verslo ir mokslo atstovai išskyrė šias prioritetines regiono vystymosi kryptis: tvarios pramonės ir inžinerijos plėtojimas, laisvė mokslui ir kūrybai bei fizinės miesto infrastruktūros gerinimas.

„Jeigu mūsų šalies bendras tikslas yra tiek socialinė, tiek ekonominė gerovė, vadinasi, galime to siekti socialinėmis arba ekonominėmis priemonėmis, bet tiesiausias kelias – šių dviejų krypčių persidengimas“,– neabejoja M. Marozas.

KTU nuotr.

Kaip užtikrinti reikiamą specialistų kiekį?

Forumo dalyviai sutiko, kad darbo jėgos užtikrinimas yra viena iš svarbiausių priežasčių, nulemiančių investuotojų pasirinkimą.

„Verslui trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų, ir yra du keliai juos paruošti, vienas – juos rengti čia, Lietuvoje, todėl švietimo institucijų ir verslo bendradarbiavimas reikalingas tam, kad būtų suprasti vieni kitų poreikiai, kitas kelias – talentų pritraukimas iš šalies“, – sakė M. Skuodis.

KTU l.e.p. studijų prorektorė Kristina Ukvalbergienė pabrėžė, jog būtina užtikrinti pakankamą įvairių kvalifikacinių lygių specialistų rengimą  – tiek profesinio, tiek koleginio, tiek universitetinio išsilavinimo. „Tačiau svarbu šiuos lygmenis aiškiai atskirti. Negalime visų suniveliuoti. Vienas iš veiksmų, kuriuos darome kartu su kitomis Kauno inžinerinio mokymo institucijomis – tai kryptingas įvairių kvalifikacinių lygmenų specialistų rengimas prioritetinėse srityse. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti Kauno regiono aviacijos specialistų rengimo klasteris, – teigė K. Ukvalbergienė.

Dar vienas pasiūlymas produktyvesniam verslo, mokslo ir valdžios bendradarbiavimui – paprasta, lanksti, aiški strategija, interaktyvi bendradarbiavimo platforma, kurioje visos suinteresuotos pusės – tiek verslas ir pramonė, tiek aukštosios mokyklos ir valdžios sektorius galėtų rasti ir dalintis reikiama informacija, paprastesnės finansinės schemos paramos projektams ir aiškus pridėtinės vertės, kurią verslas gali gauti iš mokslo, iškomunikavimas. Taip pat paminėta dualinio mokymo galimybė.

„Šiandien tiek švietimas ir mokslas, tiek verslas turi susikoncentruoti į iššūkį kaip padėti verslui būti produktyvesniam ir efektyvesniam, be švietimo specialistų, mokslininkų indėlio, pagalbos, nebus įmanoma to pasiekti“, – pabrėžė LINPRA direktorius Darius Lasionis.

Svarbiausia – aiškūs prioritetai ir konkurencinis pranašumas

Pasak J. Šiugždinienės, Kauno bendruomenė, dalyvaujant tiek akademiniam sektoriui, tiek verslui ir savivaldybės atstovams, turi aiškiai išsigryninti, kokie yra pagrindiniai regiono vystymosi prioritetai ir koks yra Kauno konkurencinis pranašumas.

„Tuomet galime dirbti ties tais klausimais, formuoti bendradarbiavimo klasterius, dirbdami drauge galime parengti bendrą komunikacijos strategiją ir sustiprinti specialistų parengimą, tyrimų bazę, gerinti infrastruktūrą ir taip pritraukti užsienio studentus, mokslininkus, sustiprinti užsienio lietuvių studentų įsijungimą į studijuojančiųjų gretas“, – reziumavo J. Šiugždinienė.

Tikimasi, kad KTU iniciatyva kviesti prie bendro stalo skirtingų sektorių atstovus taps tradicija, padėsianti spręsti aktualiausius Kauno regionui kylančius klausimus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

intelektas beždžionę pavertė žmogum

intelektas beždžionę pavertė žmogum portretas
INTELEKTAS IŠGELBĖS KAUNĄ nuo godžių verslinykų užzombinimo.

bus vergai

bus vergai portretas
bus ir vegvaldziai
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių