- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ekskursija su dr. L. Preišegalavičiene po tarpukario kauniečių namus
-
Ekskursija su dr. L. Preišegalavičiene po tarpukario kauniečių namus
-
Ekskursija su dr. L. Preišegalavičiene po tarpukario kauniečių namus
-
Ekskursija su dr. L. Preišegalavičiene po tarpukario kauniečių namus
-
Ekskursija su dr. L. Preišegalavičiene po tarpukario kauniečių namus
-
Ekskursija su dr. L. Preišegalavičiene po tarpukario kauniečių namus
-
Ekskursija su dr. L. Preišegalavičiene po tarpukario kauniečių namus
-
Ekskursija su dr. L. Preišegalavičiene po tarpukario kauniečių namus
-
Ekskursija su dr. L. Preišegalavičiene po tarpukario kauniečių namus
Nors šiandien turime gerokai daugiau galimybių išsirinkti namų interjerui labiausiai tinkantį šviestuvą, stiliaus vienovė nebuvo svetima ir tarpukario Kaune.
Neakivaizdžioje ekskursijoje po tarpukario kauniečių namus humanitarinių mokslų daktarė, architektė, interjero istorikė, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja Lina Preišegalavičienė atskleidė ano meto interjero apšvietimo bruožus, kai kuriuos specifinius momentus.
– Lietuvos tarpukario architektūra tyrinėta gana plačiai, tačiau to laikotarpio visuomeninių pastatų, privačių namų, butų interjerai – mažiau nagrinėjama tema.
– Daugeliui skaitytojų yra žinomos Jolitos Kančienės ir dr. Vaido Petrulio publikacijos apie laikinosios sostinės modernių statybų pasiekimus per neregėtai trumpą laikotarpį. Architektūrologai ir toliau gilinasi, tikslina ir skelbia vis naujus tyrimus apie tarpukario Lietuvos modernizmo architektūros fenomeną.
Siedama su savo profesija, nusprendžiau pasigilinti, kas vyko tarpukario pastatų viduje. Tai padaryti nebuvo lengva. Architektūriniai pastatų dokumentai Lietuvos archyvuose sukaupti koncentruotai, o Lietuvos interjero tyrimus apsunkina tai, jog randama medžiaga yra labai fragmentiška, dažnai nesignatūruota, plačiai išbarstyta skirtinguose Lietuvos ir užsienio archyvuose. Nežiūrint to, Lietuvos interjero dizaino istorija pradėta tirti nuodugniai. Džiugu, kad į šį darbą įsijungia ir studentai, ir menotyrininkai, ir istorikai, ir architektai.
– Koks išplanavimas buvo būdingas butams? Ar šiuolaikiniuose būstuose įpasti patogumai buvo lengvai prieinami ir tarpukariu?
– Naujai statomuose tarpukario daugiabučiuose pirmiausia stengtasi visapusiškai atitikti kosmopolitines Europos modernėjimo tendencijas: įrengti elektros instaliaciją, signalizacijos sistemas, telefoną, centrinį šildymą, ventiliaciją, vandentiekį, kanalizaciją, vonias ir sanmazgus instaliuoti pačiais naujausiais santechnikos prietaisais. Aukštesniuose pastatuose laiptinėje buvo įrengiamas liftas. Butuose įprastai projektuoti du įėjimai: „paradinis“ ir „juodasis“, kuris atvesdavo tiesiai į virtuvę ir greta jos suprojektuotą nediduką „tarnaitės“ kambarį. Šioje patalpoje dažniausiai tilpdavo tik viengulė tachta, naktinė spintelė ir kabykla rūbams. Prie virtuvės standartiškai buvo įkomponuojama natūraliai ventiliuojama „šalta spinta“ maisto produktams laikyti.
– Apšvietimas yra vienas pagrindinių jaukių namų interjero elementų. Koks jis buvo tarpukariu įrengiamuose privačiuose namuose, butuose?
– Apšvietimas yra dviejų tipų: natūralus ir dirbtinis. Naujai projektuojamuose tarpukario interjeruose tiek pirmas, tiek antras apšvietimo tipai buvo labai svarbūs. Dėmesį reikėtų atkreipti į naujai statomus tarpukario Lietuvos modernizmo pastatus, kuriems būdingi platūs kampiniai langai, didelių matmenų pusapvaliai stiklai, per kuriuos į patalpą sklinda natūrali šviesa, suteikdama interjero erdvei išskirtinumo: net ir tuščia, bedaiktė interjero erdvė (kai kuriuose) tarpukario pastatuose yra unikali ir nepakartojama. Išsaugoti tarpukario patalpų natūralų apšvietimą ir jį pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms – sudėtinga užduotis mūsų kartos architektams.
Aptariant antrąjį apšvietimo tipą – dirbtinę šviesą – patalpose, paveldėtose iš gubernijos laikotarpio, būdavo likę ir ankstesnių laikotarpių šviestuvų. Tarpukariu fotografijose įamžintos valstybinės įstaigos ir gyvenamosios patalpos dažnai liudija apie skurdžią situaciją mažesniuose miesteliuose, ypatingai kaimuose, kur didelė dalis gyvenamųjų patalpų vis dar buvo apšviečiamos žibalinėmis lempomis.
Kalbant apie elektros šviestuvus ir stilistines jų savybes, reikia juos suprasti ne kaip laikotarpiu dominuojančius dalykus, o kaip naujai kuriamą modernybę, kurioje apšvietimo instaliacija vaidino ypač svarbų vaidmenį. Dėl šių istorinių faktų kalbėti apie Lietuvoje vyravusį apšvietimo stilių yra sunku.
– Tarpukario laikotarpiu Europoje vyravęs "art deco" stilius žavėjo ir lietuvius. Kokios šio stiliaus variacijos būdingos Lietuvai?
– Apšvietimo prietaisai-šviestuvai tarpukariu buvo labai vertinami, įsigyjami siekiant juos naudoti ilgai. Ne veltui iš senų patalpų veikiantys prietaisai, buvo perkeliami į naujai suprojektuotas erdves. Dėl to, tyrimo metu teko rasti nemažai istorizmo ir "art nouveau" formų gaminių. Tiesa, kad laikotarpio siekiamybė buvo europietiškas "art deco" stilius, kuris laikytas modernaus ir elegantiško gyvenimo būdo simboliu. Vis dėlto sunki daugumos gyventojų finansinė situacija Lietuvoje iškreipė pradinį, europietiškąjį "art deco" supratimą ir iš prabangos sinonimo šis stilius virto masiniu, kičiniu produktu, imituojančiu europietišką modernybę, miestietiškumą ir prabangą. "Art deco" iš pradžių turėjęs tęstinį, idėjinį ryšį su liaudies ornamentika ar kultūra bei Rytų menais, skyrėsi nuo "art nouveau" formaliai ir konstruktyviai, nes "art deco" – tai aiškios, asketiškos formos, negausus dekoravimas, naudotas tik struktūros ar idėjos paryškinimui. Konstruktyvizmas, funkcionalumas, nuosaikumas, pabrėžtas medžiagiškumas, būdingi "art deco" šviestuvams kaip ir architektūrai, baldams, taikomojo meno dirbiniams. Dėl šių savybių "art deco" galima būtų gretinti su modernizmu. Tačiau vadinti modernizmu būtų netikslu, būtent dėl ideologinių dalykų, nes modernizmas siekė suvienodinti klases, socialinius sluoksnius ir tautas, tuo tarpu bet koks unikalumo ir išskirtinumo siekimas su visuotinos unifikacijos idėja nesiderino.
– Kokius šviestuvus rinkosi to meto žmonės: masinės pramoninės gamybos ar orginalius, autorinius gaminius?
– Didžiojoje dalyje viduriniojo sluoksnio miestiečių namų vyravo masinės pramoninės gamybos šviestuvai. Nemaža jų dalis išlikę iki mūsų dienų. Profesionalių kūrėjų sukurtus vienetinius gaminius rinkosi ne aukštesnės visuomenės klasės atstovai, o viduriniosios klasės inteligentai ir valstybinės reprezentacinės įstaigos. Jiems buvo svarbi lietuvybės reprezentavimo idėja. Pramonininkų ir aukščiausio rango valstybės tarnautojų elitas išgalėjo rinktis išskirtinio dizaino, vienetinius profesionalių lietuvių autorių sukurtus gaminius, tačiau iki šiol išlikusios prekių pirkimo sąskaitos patvirtina, jog aukščiausias tarpukario Lietuvos gyventojų sluoksnis dažniausiai įsigydavo importuotus gaminius iš Čekoslovakijos, Vokietijos ar gilias stiklo gamybos tradicijas turinčių Italijos fabrikų.
– Kuo išsiskyrė profesionalių lietuvių kūrėjų kurti šviestuvai?
– Šviestuvų projektavimas ir gamyba Lietuvoje buvo pasirenkami dėl kelių svarbių priežasčių, kuri iš jų lemiama – šiuolaikiniam žmogui įvertinti sunku. Pirma – tai galėtų būti tautinio stiliaus poreikis, antra – importuojamų gaminių aukšta kaina, trečia – importuojamų gaminių terminai, kurie tarpukariu užtrukdavo, panašiai kaip ir šiais laikais, 2-3 mėnesius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Kauno oro uosto išskristi vėlavęs lėktuvas išskrido
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos65
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių13
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
300 kg sveriantis kaunietis problemos šaknis surado vaikystės traumose: buvo sunku15
31-erių kaunietis Tomas Maročka neslepia, kad jo kūnas iš dalies tapo kalėjimu. Vyras sveria daugiau nei 300 kg. Neseniai T. Maročka ryžosi ryžtingiems pokyčiams ir chirurginei intervencijai. Jis papasakojo nuo ko atsirado problemos su svoriu. A...
-
Šančiškiai: žvejai, susirinkite savo pavojingus žaislus!14
Šančių gyventojai kreipėsi į žvejus, kurie mėgsta žvejoti Nemune, ir prašo susirinkti kabliukus ir kitus žūklės įrankius, nes jie gali sužaloti. Šį kartą ant kabliuko užkibo vedžiotas keturkojis draugas, bet kitą kartą ga...
-
Šilainiuose uždaroma gatvė: alternatyvus maršrutas – pro Vakarinį aplinkkelį5
Šilainiuose, ties Vakariniu aplinkkeliu, uždaroma Vijūkų (senasis šios atkarpos pavadinimas – B. Brazdžionio g.) gatvės atkarpa, tad gyventojai raginami ieškoti kitų kelių, kuriais būtų patogu pasiekti darbus ar namus. ...
-
Iš Kauno marių dugno ištraukta nuskendusi jachta: narai toliau žvalgys atnaujinamą uostą7
Kaune įsibėgėja naujas laivybos sezonas – vaizdingą Neptūno įlanką netrukus užpildys šimtai laivų. Vis didesnio populiarumo sulaukianti akvatorija nuo šiol bus saugesnė ir švaresnė: iš marių sėkmingai ištra...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...