- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš 90 metų, 1928 m., Lietuvoje (be Vilniaus) buvo 926 lengvieji automobiliai, 186 sunkvežimiai, 139 autobusai ir 464 motociklai. Gausėjant transporto priemonių, reikėjo užtikrinti tvarką keliuose ir gatvėse, tad Kauno policininkai pradėjo mokytis gatvių eismo reguliavimo.
Pirmas reguliuotojas
Tų pačių metų vasarą Kaune vyko didelė valstybinės reikšmės paroda. Į ją suvažiavo ūkininkų iš visos Lietuvos, svečių iš kitų valstybių. Atvyko ir šalies Vyriausybė. To meto laikraščiai rašė: "Vytauto ir Parodos gatvių sankryžoje parodos atidarymo dieną buvo tikra automobilių spūstis. Pirmą kartą automobilių eismą sankryžoje tvarkė policininkas – eismo reguliuotojas. Jis sąžiningai bandė vairuotojams rodyti eismo reguliavimo ženklus, tačiau jie važiavo kaip važiavę. Vairuotojai šypsojosi, o policininkas sankryžoje braukė prakaitą."
Po to ilgokai buvo svarstoma: ar vairuotojai, atvykę į parodos atidarymą, nesuprato eismo reguliuotojo ženklų, ar jie į tai nekreipė dėmesio. Šis įvykis paskatino priimti ir 1929 m. birželio 25 d. "Vyriausybės žiniose" paskelbti "Sauskeliais naudotis įstatymą". Jame buvo numatyta ir tai, kad nusižengusiuosius šiam įstatymui apskrities viršininkas galėjo bausti iki 1 000 litų bauda arba areštu. Be to, Vidaus reikalų ministerija turėjo teisę iš pažeidėjo atimti vairuotojo pažymėjimą.
Vytauto ir Parodos gatvių sankryžoje parodos atidarymo dieną buvo tikra automobilių spūstis. Pirmą kartą automobilių eismą sankryžoje tvarkė policininkas – eismo reguliuotojas.
1932 m. Kaune buvo įsteigtos kelios specialios policijos rūšys, viena iš jų – judėjimo tvarkymo reikalų. Judėjimo tvarkymo nuovados viršininku buvo paskirtas policijos valdininkas Bronius Matulaitis, jam talkino vyresnysis policininkas, policininkas ir du studentai aspirantai, priimti į tarnybą nuovados viršininko padėjėjais. B.Matulaitis nedelsdamas pažindinosi su įvairiomis transporto priemonėmis, techniniais priežiūros reikalavimais, o miesto policijos vadas jį išsiuntė į Kaune veikusias Amerikos lietuvių dirbtuves – susipažinti su automobilių konstrukcija ir įgyti patirties. Vėliau B.Matulaitis išmoko ir, kaip tais laikais sakė, "šoferio amato".
Sudėtingas laikas
1940 m. birželį Lietuvą okupavus SSRS, Vidaus reikalų liaudies komisariato persekiojimų neišvengė ir eismo policijos pareigūnai. Judėjimo policija buvo nuginkluota, pavadinta milicija. Vieni policininkai buvo atleidžiami, areštuojami ir uždaromi į kalėjimus, vežami į Sibirą, kiti laikinai palikti tarnauti milicijoje.
Einant į pabaigą Antrajam pasauliniam karui, SSRS valdžia į užimamas teritorijas iš anksto parinkdavo būsimus vidaus reikalų padalinių vadovus, tarp jų – ir Valstybinės automobilių inspekcijos (VAI) viršininką. Lietuvoje organizuojant VAI, kandidatų į būsimuosius autoinspektorius buvo ieškoma karo ligoninėse tarp karininkų automobilininkų. Tarp jų pasitaikė ir keli lietuviai. Kadangi autoinspekcijoje dirbo ne specialistai, o demobilizuoti karo dalyviai, dažniausiai rusakalbiai (gerai, jei buvę vairuotojai), tad jiems sunkiai sekėsi aiškintis autoavarijų priežastis, nustatyti tikruosius kaltininkus. Todėl 1946 m. autoinspektorius pradėta mokyti elementarių dalykų: surašyti protokolą, apklausti liudininkus, užfiksuoti avarijos pėdsakus, nustatyti galimus automobilių gedimus, atlikti techninę apžiūrą.
Milicininkas "stiklinėje"
Transporto vis daugėjo, tad reikėjo rūpintis ne tik jo technine būkle, bet ir eismo organizavimu. Imta statyti daugiau kelio ženklų, o 1947 m. buvo įrengtas pirmasis šviesoforas – Vilniuje, Pylimo ir J.Basanavičiaus gatvių sankryžoje. Jo signalus perjunginėjo šalia budintis autoinspekcijos darbuotojas.
Laikui bėgant, pagrindinių sostinės gatvių sankryžose atsirado nedideli įstiklinti statiniai, juokais vadinami milicininkas stiklinėje. Tai buvo įstiklinta cilindro formos kabina, pakelta virš gatvės, iš kurios milicininkas-reguliuotojas valdydavo sankryžos šviesoforus. Į vadinamąją stiklinę reguliuotojui būdavo sunku įlipti ir ne mažiau sudėtinga išlipti. Be to, daugybė eismo reguliuotojų būdavo atitraukiami nuo budėjimo gatvėse – jiems tekdavo "stiklinėse" sukioti šviesoforo jungiklius. Tapo būtina eismo reguliavimą automatizuoti, tad VAI techninės ir šviesoforų grupių darbuotojai sukonstravo ir pagamino elektroninį šviesoforo valdymo prietaisą. 1957 m. rudenį elektroninis šviesoforas (pirmasis ir tuometėje SSRS) buvo sumontuotas Vilniuje, minėtoje J.Basanavičiaus ir Pylimo gatvių sankryžoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažumos valanda: kas domino Kauno politikus?23
Pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, kartą per pusmetį turi būti sudaryta galimybė rengti mažumos valandą. Antradienį ne opozicijoje esantys Kauno politikai galėjo savivaldybės administracijai, merui ir vicemerams užduoti įvairius rūpimus klausim...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste1
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Kaune nuo gegužės – pigesni metiniai viešojo transporto bilietai įmonėms4
Kaune nuo gegužės bus įvedami pigesni metiniai viešojo transporto bilietai, kai įmonės ar organizacijos tokių bilietų visiems metams perka 100 ar daugiau. ...
-
Gausus tarybos posėdis ir saujelė protesto balsų42
Balandžio mėnesio tarybos posėdyje buvo suplanuota daugiau nei 160 klausimų. Intensyvų klausimų svarstymą stebėjo ir grupelė miestiečių, nepatenkintų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo Rusijoje detalėmis. ...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose26
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Laivų šliuzo per Nemuną projektui – žalia šviesa32
Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl laivų šliuzo Kauno hidroelektrinės (HE) užtvankoje statybos poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Visa tai suteiks detalią informaciją dėl konkrečių statybos terminų, kainos...
-
Dainų slėnio prieigas papuošė proginiai ąžuolai ypatingam jubiliejui pažymėti9
Rekonstrukcijos pabaigą pasitinkantis Dainų slėnis sulaukė naujų akcentų – dviejų jaunų ąžuolų. Jais simboliškai įamžintas artėjantis Lietuvos dainų šventės 100-metis ir jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais ...
-
Karjerų kasimas Pakarklės miške: bendruomenė žada kovoti toliau6
Ne vienerius metus trukusi bendruomenės kova su valdžios institucijomis dėl Pakarklės miško išsaugojimo, kad ten nebūtų kasami žvyro karjerai, baigėsi. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pripažino, kad miške kasinėti nieko negalim...
-
Senoji Kauno ledo arena taps daugiafunkciu sporto centru15
Beveik pusę amžiaus skaičiuojanti, ne vienam aukšto lygio sportininkui pagrindus paklojusi Kauno ledo arena ruošiasi transformacijai. Iki šiol čia plušėję čiuožėjai ir kitų žiemos sporto šakų atstovai dar š...
-
Kauno rajono socialinių paslaugų centre pamatiniai dalykai nesikeičia
Kauno rajono socialinių paslaugų centras švenčia 17-ąjį gimtadienį. ...