Lietuvoje įtartas įvežtinis Ebolos viruso atvejis, bet šis spėjimas nepasitvirtino. Vis dėlto valdininkai atskleidė tik pusę tiesos.

"Kaune buvo atvejis – įtartas Ebolos virusu karščiuojantis asmuo. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu žmogus nuvežtas į infekcinę ligoninę, paguldytas į specialią palatą. Ačiū Dievui, nepasitvirtino, ir tai galima vertinti kaip gerai pavykusius mokymus", – aiškino sveikatos viceministras Erikas Mačiūnas.

Pasak jo, įtarimas dėl Ebolos karštinės kilo, nes susirgusi studentė lankėsi Afrikoje, tik ne židinio zonoje, o Tunise. Hemoraginės karštinės simptomai labai panašūs į paprasto gripo, karščiavimas – pagrindinis simptomas. Ji pasakė, kad buvo Tunise, tai viena Afrikos šalių, todėl įtarimas buvo sustiprintas.

Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas Antanas Vinkus patikslino, kad studentė šiuo metu yra sveika. Daugiau detalių apie atvejį neatskeidžiama dėl privataus asmens konfidencialumo.

Seimo komitetas šiandien išklausė informaciją apie Ebolos viruso riziką Lietuvoje. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras yra parengęs gaires, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams elgtis Ebolos hemoraginės karštinės atveju.

Viceministras tvirtino, kad sveikatos sistema yra pasiruošusi veikti įtarus Ebolos viruso atvejį ir tai įrodo situacija Kaune.

"Darbas su ypač pavojingomis infekcijomis mūsų sveikatos sistemai nėra visiška naujiena. Tiesa, Ebolos virusas – nauja labai pavojinga infekcija, kurios Lietuvoje nenorėtume sulaukti niekas, bet jei tokia nelaimė įvyktų, esame pasiruošę", – tikino E.Mačiūnas.

Seimo sveikatos reikalų pirmininkė Dangutė Mikutienė laikosi pozicijos, kad tinkamai pasiruošti Ebolos hemoraginės karštinės grėsmei dar trūksta institucijų bendradarbiavimo.

"Ministerija parengė kažkokius planus, bet šie apima tik jos kompetencijos sritį. Pasaulio sveikatos organizacija atkreipė visų šalių dėmesį, kad tai turi būti visos valstybės reikalas, tad, mano nuomone, trūkstama grandis – bendradarbiavimas su Vidaus reikalų ministerija, Vyriausybėje esančiu ekstremalių situacijų centru – trūksta vizijos, kaip, esant tokiai situacijai, veiks visa sistema", – pastebėjo D.Mikutienė.

Komentaras

Auksė Mickienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė

Ebolos virusas paplitęs Vakarų Afrikoje. Kaunietė studentė, kuri susirgusi išsikvietė greitosios pagalbos, medikus, buvo grįžusi iš Tuniso, kuris taip pat yra Afrikoje. Medikai iškart paskambino į Kauno klinikinę ligoninę ir pranešė, kad atveža pacientę, kuri gali būti užsikrėtusi Ebolos virusu. Tačiau Afrika yra didelė, šalys, kur nustatytas šis virusas, yra toli nuo Tuniso. Mes pacientės susirgimą traktavome kaip keliautojų karščiavimą ir viduriavimą. Pasitvirtino salmoneliozė.

Budrumas yra gerai. Mes rengiamės šiai galimai grėsmei, kiek leidžia galimybės. Išleistos higienos normos, nauji Užkrečiamųjų ligų ir profilaktikos centro įsakymai, kaip suvaldyti ypatingai pavojingas infekcijas, kurios plinta kontakto keliu. Apsaugai pasitelkiamos saugos priemonės: dvigubos pirštinės, akiniai, skydeliai, neperšlampamos pižamos ir pan. Infekcijų kontrolės požiūriu esame pasirengę tiek, kiek reglamentuoja Lietuvoje galiojantys įsakymai.

Darosi nebekontroliuojamas

Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad šis didžiausias per visą istoriją Ebolos viruso protrūkis jau pareikalavo daugiau kaip 2,4 tūkst. gyvybių – tai yra daugiau gyvybių nei visi ankstesni protrūkiai nuo 1976 m., kai buvo atrastas Ebolos virusas. Skaičiuojama, kad dar dvigubai daugiau žmonių yra užsikrėtę.

Epidemija prasidėjo kovo mėnesį Vakarų Afrikoje. Ebolos viruso sukeliama hemoraginė karštligė išplito Liberijoje, Siera Leonėje, Gvinėjoje, Nigerijoje ir Senegale.
Patvirtintų vakcinų ar vaistų nuo šios ligos nėra.

JAV prezidentas Barackas Obama antradienį paragino pasaulį imtis veiksmų kovoje su Ebolos epidemija Vakarų Afrikoje ir perspėjo, kad šis mirtį nešantis protrūkis darosi nebekontroliuojamas ir kelia grėsmę šimtams tūkstančių žmonių.