- Edita Radzevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Draustinyje atsiras ir apžvalgos aikštelė
-
Draustinyje atsiras ir apžvalgos aikštelė
-
Draustinyje atsiras ir apžvalgos aikštelė
-
Draustinyje atsiras ir apžvalgos aikštelė
-
Draustinyje atsiras ir apžvalgos aikštelė
-
Draustinyje atsiras ir apžvalgos aikštelė
-
Draustinyje atsiras ir apžvalgos aikštelė
-
Draustinyje atsiras ir apžvalgos aikštelė
Kauno miesto savivaldybė kitais metais pradės tvarkyti Nemuno ir Nevėžio santakos draustinį. Čia žadama įrengti pasivaikščiojimo takus, leisiančius pažinti kraštovaizdį ir susilieti su gamta.
Vaizdinga teritorija
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė "Kauno dienai" patvirtino, kad kitais metais turėtų prasidėti Nemuno ir Nevėžio santakos draustinio kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo projektas. Patį draustinį riboja dvi upės – Nemunas ir Nevėžis, Lampėdžio ežeras ir Raudondvario plentas.
Teritorija yra visiškai laukinė, čia dominuoja užliejamos pievos, žolinė augmenija, pavieniai sumedėję krūmai, beržai ir pušelės. Lygiagrečiai Lampėdžio ežerą tęsiasi siauri, 3–5 m aukščio duobėti pylimai. Be to, šiame draustinyje yra pavienių, netvarkingai išsidėsčiusių suformuotų žemės ūkio paskirties sklypų.
"Nemuno ir Nevėžio santaka yra labai vaizdinga. Ypatingą estetinę vertę sukuria slėnio teritorijoje esantys gamtiniai kraštovaizdžio komponentai. Tai reljefo formos – slėnio šlaitai, želdynai, upės, atviros pievos. Mišku apaugę slėnio šlaitai atskiria teritoriją nuo kitų vietovių, apibrėžia jos ribas. Iš upių slėnio atsiveria įspūdingos panoramos į Nevėžio upę, karjerą, stačius Nemuno šlaitus ir Raudondvario bažnyčios bokštus", – dėsto projekto rengėjai.
Minimali intervencija
Projekte rašoma, kad netoli nuo miesto esančioje, patogiai pasiekiamoje erdvėje miestiečiams yra lengvai prieinama natūrali gamta. Anksčiau draustinio kraštovaizdį smarkiai paveikė žmogaus veikla, tačiau dabar vyksta renatūralizacija ir dirbtinai suformuoti nelygumai tampa vertingomis augalų buveinėmis. Teritorijoje formuojasi nauji sausi šlaitai, užliejamos pievos, derlingi ir drėgni paupiai su atitinkamomis augalų rūšimis.
Iš upių slėnio atsiveria įspūdingos panoramos į Nevėžio upę, karjerą, stačius Nemuno šlaitus ir Raudondvario bažnyčios bokštus.
Nemuno ir Nevėžio santakos draustinis yra natūralios gamtos kampelis, todėl miesto savivaldybė sieks tokį ir palikti. Projekto tikslas – išsaugoti esamą ekosistemą. Tam reikės minimalių žmogaus intervencijų. Specialistai ramina, kad želdiniai tikrai nebus masiškai naikinami.
"Visi vertingi medžiai išliks. Šios teritorijos želdinių sutvarkymo esmė – išsaugoti draustinio ekosistemas, nepažeidžiant išskirtinių augalų ir gyvūnų buveinių. Atliekant darbus bus šalinami menkaverčiai invaziniai augalai, kurie užgožia vietines rūšis, taip pat bus vykdomas reguliarus šienavimas, reikalingas vietinėms rūšims išsaugoti", – sakė R.Savickienė.
Bus patogu lankytojams
Pasak Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos, bus sutvarkytos prieigos iki draustinio. Pačiame slėnyje atsiras ir vietų, kur miestiečiai galės grožėtis gamta, tačiau jokio asfalto čia nebus – takai bus klojami tik iš natūralių ir gamtai nekenkiančių medžiagų.
"Tvarkomame plote bus įrengti natūralios skaldelės dviračių ir pėsčiųjų takai, poilsio aikštelės, suoliukai, šiukšliadėžės, apžvalgos aikštelė. Kitaip sakant, viskas, kad lankytojai galėtų patogiai grožėtis natūralia gamta, pažinti draustinį. Įrengsime apžvalgos takus, kad lankytojams nereikėtų braidyti po pievas", – planus dėstė R.Savickienė.
Kol kas dar nėra žinoma, kiek kainuos Nemuno ir Nevėžio santakos draustinio tvarkymo darbai. Kaina paaiškės, kai bus išrinktas darbų rangovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą17
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?14
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė15
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug13
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...
-
Incidentas Kauno oro uoste: lėktuvas negalėjo pakilti3
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos99
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių18
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
300 kg sveriantis kaunietis problemos šaknis surado vaikystės traumose: buvo sunku17
31-erių kaunietis Tomas Maročka neslepia, kad jo kūnas iš dalies tapo kalėjimu. Vyras sveria daugiau nei 300 kg. Neseniai T. Maročka ryžosi ryžtingiems pokyčiams ir chirurginei intervencijai. Jis papasakojo nuo ko atsirado problemos su svoriu. A...