Diplomatijos laimėjimas

Kauno technologijos universiteto Europos instituto organizuotos konferencijos "20 metų po "Nidos iniciatyvų": kas toliau?" dalyviai siekė supažindinti su buvusiais ir esamais santykiais su Rusija bei kokios laukia perspektyvos.

Vytauto Didžiojo universitete vykusioje diskusijoje "Vakarai ir Rusija: kas toliau?" dalyvavo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, KTU Europos instituto direktorius Vygaudas Ušackas, "Chatham House" ekspertė Lilija Ševcova, Rusijos ir JAV strateginių tyrimų centrų mokslininkai – Rene Nubergas, Robertas Nurickas ir Sergey Utkinas.

Diskusijos atspirties tašku buvo 1998 m. pradėtos "Nidos iniciatyvos". Jos buvo skirtos paskatinti bendradarbiavimą Baltijos regione, į Lietuvos ir kaimyninių valstybių projektus įtraukiant ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį.

"Tai buvo skirta skatinti tarptautinį bendradarbiavimą su Kaliningrado sritimi ir amortizuoti įtampą su Rusijos opozicija dėl Lietuvos stojimo į ES ir NATO. Taip mes įtraukėme Kaliningrado sritį į įvairius regiono projektus, infrastruktūros gerinimą, studentų mainus, kultūros dienas. Tokios iniciatyvos padėjo sumažinti nepasitenkinimą ir pasiekti palankų Kaliningrado gyventojų požiūrį į mus. Tai buvo minkštoji diplomatijos pergalė", – pažymėjo V.Ušackas.

Santykių raktas – Ukraina

Diskusijos metu kaip esminis santykių su Rusija elementas išryškėjo Ukraina. Jei ji bus sėkminga, tai patrauks Rusiją reformų link. Tačiau diskusijos dalyviai pažymėjo, kad nors ES turėtų padėti Ukrainai, už pokyčius atsakinga tik pati šalis.

Vakarai ar ES nėra atsakingi už pokyčius Ukrainoje – šalis pati turi juos įvykdyti.

"Vakarai ar ES nėra atsakingi už pokyčius Ukrainoje – šalis pati turi juos įvykdyti. Taip pat kaip iki šiol ukrainiečiai parodė, kad turi armiją ar laisvą spaudą, taip turi parodyti, kad turi ir jėgų pokyčiams", – diskusijos metu kalbėjo R.Nubergas.

Rusijos strateginių tyrimų centrų mokslininkas S.Utkinas papildė diskusiją tam tikru požiūriu iš Rusijos vidaus. "V.Putinas pats kalba, kad ilgainiui Rusija ir Ukraina suformuos tam tikrą sąjungą. Tačiau kyla klausimas, ar jis tuo pats tiki, nes vykdomos politikos logika yra kitokia. Matome, kad svarbiausia buvo užimti Krymą ir jį pasilikti sau, kuo labiau atremti priešinimąsi, bet kartu ir pripažinti, kad visa kita prarasta", – sakė jis.

Buvęs ES ambasadorius Rusijoje V.Ušackas tikino, kad dabar Vakarai ir Rusija išgyvena giliausią konfliktą po Antrojo pasaulinio karo. "Reikia susitaikyti, kad V.Putinas nekeis savo kurso likusiu prezidentavimo laikotarpiu. Gali būti, kad šį laiką sugalvos, kaip pratęsti. Kyla klausimas, ką mes, kartu ir visos Baltijos šalys, darome? Koks yra atsakas į kardinaliai pasikeitusią saugumo situaciją, kuri pasireiškia visišku nesiskaitymu su tarptautine teise", – nuomonę išsakė V.Ušackas.

KTU Europos instituto direktorius tikino, kad Lietuva turi pajėgumų ir autoritetą bei pažinimą, todėl gali suteikti didesnę paramą Ukrainai stojant į ES. "Lietuva laikosi principinės pozicijos dėl okupuotų teritorijų, išsakydama savo paramą Ukrainai, o kartu siekdama išlaikyti sankcijas Rusijai. Negalima atšaukti sankcijų tol, kol Rusija neišves savo karinių pajėgų iš Rytų Ukrainos. Mes turime strateguoti ir siųsti signalą Rusijos visuomenei, kad jei jūsų valdžia pakeis poziciją, atsivers ne sankcijų, o bendradarbiavimo galimybių. Kai žmonės nemato alternatyvų, o tik sankcijas, nėra pastangų kažką keisti", – pridūrė V.Ušackas.

Lietuvos siekiai

Anot buvusio ES ambasadoriaus Rusijoje, Lietuva turi investuoti į kelias strategijas tam, kad išlaikytų savo autoritetą ir galėtų atremti Rusijos informacijos karus bei pastovėti už save tarptautinėje erdvėje. V.Ušackas tikina, kad pirmiausia reikia didinti atsparumą.

"Į tai įeina tvirta ekonomika, tad reikia, kad ji augtų sparčiau, tada – pilietinė branda, kad negalėtų mumis manipuliuoti informaciniais srautais. Taip pat svarbus mūsų pilietiškumas ir sąmoningumas tarnauti valstybei ir Lietuvos kariuomenėje", – pažymėjo jis.

KTU Europos instituto direktorius pažymėjo, kad kitas dalykas, kurį reikia puoselėti dabartiniuose santykiuose su Rusija – gynyba. Anot V.Ušacko, reikia investuoti ir į karius, ir į čia dislokuotus sąjungininkus. "Vokietijos bataliono dislokavimas Lietuvoje yra unikalus istorinis atvejis. Be to, mums reikia užsitikrinti ir JAV paramą", – pažymėjo buvęs ES ambasadorius Rusijoje.

Anot jo, turėtų keistis ir diplomatiniai Lietuvos ir Rusijos kanalai. V.Ušackas įsitikinęs, kad mūsų šalis turi paremti Rusijos žmogaus teisių gynėjus bei opozicijos atstovus, kurie norėtų gyventi demokratinėje Rusijoje.

Jei vyktų permainų, ES turi pasitikti demokratiją, o ne nusisukti nuo Rusijos.

"Taip pat reikia išlaikyti sankcijų nepakirstus mainus, bendravimą su akademine bendruomene bei jaunimu. Turime išlaikyti santykius su bendraminčiais, neužsklęsti durų visuomenei, o kartu ir formuoti ES strategiją mūsų kaimynų atžvilgiu. Be to, svarbu, koks kontaktas yra su pačia Vyriausybe. Pavyzdžiui, Suomija su Rusija bendrauja prezidentų lygmeniu, tačiau Baltijos šalys bendrauja žemesniu lygmeniu. Ginant savo šalies interesus bendrauti ne su aukščiausiais vadovais ne visada gali būti naudinga", – pastebėjo V.Ušackas.

Strategijos kūrimas

Diskusijos dalyviai pritarė, kad Vakarams reikalinga strategija, kaip elgsis demokratinės šalys, jei Rusija norės taip pat žengti šiuo keliu. Todėl svarbu, kad patys Vakarai turėtų savo strategiją ir politiką, kokių santykių su Rusija nori, ko tikisi iš jos.

"Mums reikia pradėti kurti Vakarų ES strategiją Rusijai tuo atveju, jei po V.Putino Rusija vėl pasuktų demokratijos keliu. Ši šalis tokią perspektyvą tikrai turi, tik reikia parodyti rusams, kad yra šviesa tunelio gale. Jei vyktų permainų, ES turi pasitikti demokratiją, o ne nusisukti nuo Rusijos", – sakė V.Ušackas.

"Rusai nori pokyčių. Problema ta, kad jie nežino, kokių pokyčių nori. Atvira Rusija yra galima, tačiau taip pat galima ir uždara", – diskusiją apibendrino L.Ševcova. Tačiau pridūrė, kad ir Vakarams trūksta konkretumo.