Bendrovės „Statybų sritis“ antausis statybininkams iš Ukrainos | Diena.lt

Bendrovės „Statybų sritis“ antausis statybininkams iš Ukrainos

Viešuosius pirkimus laiminčioje bendrovėje "Statybų sritis" klesti juodoji buhalterija? Taip tvirtina statybininkai iš Ukrainos, kuriems nepavyksta atgauti ir oficialiai uždirbtų pinigų.

Dirbo visa brigada

Grupės ukrainiečių prašymus įpareigoti "Statybų srities" vadovą Valentiną Novikovą sumokėti pagal darbo sutartį priklausantį atlyginimą priėmė Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija.

Maždaug pusmetį ukrainiečių statybininkų brigada dirbo įvairiuose objektuose Jonavoje, Trakuose, Kauno rajone. Kaip ukrainiečiai atsidūrė Lietuvoje?

Tikėjausi, kad uždirbti pinigai bus pagrindas Lietuvoje atsidaryti savo įmonę, o dabar išeina, kad nežinia, ar pavyks atgauti realiai uždirbtus pinigus.

"Ukrainoje yra įmonės, kurios dirba kaip tarpininkai. Kreipiesi į tokią įmonę ir ji suorganizuoja darbą Lietuvoje", – "Kauno dienai" pasakojo Vodomyras Korechka.

Ukrainietis tikino, nerizikavęs imtis darbų be jokių sutarčių. Tačiau darbo emigranto pasakojimas skambėjo kaip klasika tampanti darbininkų ir darbdavių santykių istorija.

Pagal darbo sutartį, "Statybų sritis" už aštuonias darbo valandas įsipareigojo mokėti minimalų mėnesinį darbo užmokestį – 380 eurų.

"Tačiau mūsų darbo diena praktiškai visada truko ilgiau nei numatyta sutartyje ir dar savaitgaliais, todėl žodžiu buvo sutarta, kad kasdien papildomai bus mokama dar po 50 eurų", – pasakojo V.Korechka.

V.Korechka/ Vilmanto Raupelio nuotr.

Ukrainietis šypsosi suprantantis, kad tų žodžiu sutartų pinigų jam jau nematyti. Tačiau skaičiuoja, kad buvęs darbdavys vis vien jam skolingas oficialiai uždirbtus apie 500 eurų. Ukrainoje vidutinis darbo užmokestis siekia vos 150 eurų, tad 500 eurų statybininkui yra didžiuliai pinigai.

"Jis žadėjo sumokėti. Kaskart, kai kalbėjome telefonu, sakė, kad ryt poryt pinigai bus. Aiškino, kad užsakovai vis dar neatsiskaito, tačiau mes taip pat bendravome su užsakovais ir jie tikino, kad visiškai atsiskaitę su bendrove už mūsų padarytus darbus", – situaciją aiškino V.Korechka, atstovaujantis šešiolikos ukrainiečių brigadai.

Būta patikrinimų

"Kauno dienai" pavyko susisiekti su Jonavoje registruotos bendrovė "Statybų sritis" direktoriumi V.Novikovu. Deja, pokalbis nesusiklostė. Telefonu išgirdęs klausimą apie neatsiskaitymą su bendrovėje dirbusiais ukrainiečiais, direktorius ėmė reikalauti pasakyti žmonių pavardes ir galiausiai nutraukė pokalbį nė neatsisveikinęs.

Bendrovės siūlomų paslaugų spektras labai platus, kaip ir susidūrusiųjų su šia bendrove atsiliepimų. Tarp daugybės perspėjimų nesusidėti su šia įmone, vos keli pagyrimai kaip gerai įsipareigojimus vykdančios bendrovės.

Jis žadėjo sumokėti. Kaskart, kai kalbėjome telefonu, sakė, kad ryt poryt pinigai bus.

Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (Kauno AVMI) bendrovė "Statybų sritis yra žinoma.

"Kauno AVMI specialistai yra atlikę keletą minimos įmonės patikrinimų dėl galimų darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimų, tačiau įtarimai tais atvejais nepasitvirtino", – sakė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Judita Stankienė.

Viešai prieinamoje informacijoje apie bendrovę nurodyta beveik 7,5 tūkst. eurų skola "Sodrai". Nuo 2013 m. "Statybų sritis" dalyvavo 62 viešuosiuose pirkimuose, iš kurių 20 laimėjo. Štai pernykščiai viešieji pirkimai vertinami 100 proc. sėkme. 2017 m. įmonė dalyvavo trijuose viešuosiuose pirkimuose ir visus  laimėjo. Šiemet "Statybų sritis" spėjo sudalyvauti viename viešajame pirkime ir jį taip pat laimėjo.

Pagal sutarčių sumas, pelningiausias šiai statybų bendrovei buvo Trakų šilumos tinklų skelbtas konkursas – beveik 435 tūkst. eurų. Nedaug atsiliko Susisiekimo ministerija, už darbus atseikėjusi 421 tūkst. eurų. Kai kuriuos Ukmergės, Šiaulių, Jonavos savivaldybių skelbtus viešuosius pirkimus, vertintus šimtais tūkstančių eurų, taip pat patikėta vykdyti šiai statybų bendrovei.

Palaiko klientai

"Statybų srityje" dirbęs V.Korechka neslepia žinantis, kad ne viena statybų kompanija darbininkams moka atlyginimus dviem dalimis: viena oficialioji – pagal darbo sutartį, kita – vadinamaisiais juodais pinigais. Todėl esą toks pasiūlymas ukrainiečių visiškai nenustebinęs.

"Mes pradėjome dirbti objektuose, kuriuose darbus jau buvo pradėję ir nebaigę kiti, greičiausiai lietuvių darbininkai. Mes stengėmės ir baigėme kitų pradėtus darbus. Sprendžiant pagal tai, kad iki šiol gauname iš kitų užsakovų pasiūlymų, manome, kad dirbome gerai", – visų tautiečių vardu kalbėjo V.Korechka.

Tai patvirtina ir vieno Trakų daugiabučio gyventojų raštas. Daugiau nei 20 žmonių patvirtina, kad ukrainiečiai tikrai dirbo prie jų namo statybos nuo praėjusių metų rugsėjo 6 d. iki gruodžio 8 d..

"Dirbo darbo dienomis, po darbo, šeštadieniais ir sekmadieniais. Dirbo labai nuoširdžiai ir profesionaliai. Taisė ir ankstesnių statybininkų nekokybiškai atliktus darbus. Jeigu nuolat nebūtų trūkę statybinių medžiagų ir už darbą žmonėms būtų mokamas atlyginimas, šiandien visi namo išorės darbai – stogas, fasadinės sienos, pamatai ir kita būtų baigti", – pasirašė daugiau nei 20 Trakų gyventojų.

Sugriovė planus

Pasak ukrainiečio V.Korechkos, jo maždaug šešiolikos darbininkų brigada išvyko namo, tačiau labai nerimauja, ar pavyks išsireikalauti jiems priklausančius pinigus pagal oficialias darbo sutartis. Ukrainiečio skaičiavimu, pagal žodinį susitarimą V.Novikovas visiems darbininkams liko nesumokėjęs apie 24 tūkst. eurų.

Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija dar tik rengiasi svarstyti ukrainiečių prašymą įpareigoti bendrovę "Statybų sritis" sumokėti jiems pinigus.

Pasak komisijos atstovų, daugiau nei pusė skundų komisijoje nagrinėjama dėl nesumokėtų atlyginimų.

Paprastai tai užtrunka apie mėnesį. Jei apskųstoji pusė vis tiek vengia įvykdyti savo įsipareigojimus, darbininkai, po jiems palankaus darbo ginčių komisijos sprendimo, gauna teisę kreiptis į antstolį, kurio pareiga tampa išieškoti iš įsiskolinusios bendrovės darbininkams priklausantį atlyginimą.

"Tikėjausi, kad uždirbti pinigai bus pagrindas Lietuvoje atsidaryti savo įmonę, o dabar išeina, kad nežinia, ar pavyks atgauti realiai uždirbtus pinigus", – nuoskaudos neslėpė V.Korechka.

Vis dėlto lietuviškos žiemos nugairintais skruostais ukrainietis neslėpė, kad vienas nevykęs sandoris neatbaidys nuo darbo Lietuvoje ateityje.


Komentaras

Judita Stankienė,

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė

Siekiant užtikrinti, kad mokesčiai būtų sumokėti tinkamai, Kauno AVMI specialistai nuolat vertina tiek mokesčių mokėtojų Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamus duomenis, tiek iš gyventojų gautus pranešimus.

Mokesčių administratorius pastebi, kad atvejams, kai mokamas neįtrauktas į apskaitą darbo užmokestis, auga gyventojų nepakantumas. 2017 m. Kauno AVMI gavo 95 gyventojų pranešimus apie darbo užmokesčio mokėjimą vokeliuose įvairiuose sektoriuose.

Per 2017 m. Kauno AVMI specialistai nustatė keturis neįtraukto į apskaitą darbo užmokesčio mokėjimo atvejus, 52 darbuotojams išmokėta neįtraukto į apskaitą darbo užmokesčio suma viršija 87 tūkst. eurų. Nustatyti ir 24 nelegalaus darbo atvejai, iš jų pagal VMI pasitikėjimo telefonu 1882 gautą informaciją – 11 atvejų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Kokios problemos mūsų maitintojui - Lietuvos verslui? Mirtinos. Lietuvos verslo godumas suėdė šio verslo rinką. Ne, ne taip, kaip šuniukas suėsdavo kai kurių iš mūsų mokyklinius namų darbus. Realiai suėdė. "Pirma – kyla kainos, pardavimai krenta, žmonių mažėja. Antra – į Lietuvą veržiasi užsienio prekybos tinklai. Jie pasiima savo rinkos dalį. Tačiau jų lentynose ne mūsų gamintojų prekės. Negalime pykti. Lygiai taip pat mes stumiame latvius ir estus. Kartu su „Maxima LT“ tinklo plėtra ten ėjo ir mūsų perdirbėjai. Dabar plėtra sulėtėjo.

Kęstas

Kęstas portretas
Ji nebepakeičia praradimų viduje. Eksportas? Ne visi sektoriai gali rasti savo nišas. Pavyzdžiui, mėsos perdirbėjai, net patys didžiausi, europiniu mastu gana maži. Mūsų produktai pritaikyti lietuviškam skoniui ir sukurti gaminius, kurie įtiktų vokiečiams ar prancūzams sudėtinga. Neseniai atleistas vienos iš didžiausių perdirbimo įmonių vadovas. Neoficialiomis žiniomis, darbo rezultatai netenkino akcininkų. Šis vadovas pavėlavo imtis drąstiškų pertvarkų. Jei prarado Rusijos rinką, kuri buvo pagrindinė ir suprato, kad ji nebegrįš, reikėjo pertvarkyti įmonę ir mažinti gamybą bei didinti pelningumą.

Kęstas

Kęstas portretas
Jie turi keturias gamyklas. Vienai iš jų vietos Lietuvoje paprasčiausiai nėra. Eksportuoti mažmeninei rinkai skirtų produktų neturime kur parduoti, – žodžių nevyniodamas į vatą analizuoja tiesioginis šio perdirbėjo konkurentas, apie įmonę žinantis viską, iki geriausių technologų pavardžių imtinai. To paties jis niekada nepakartos viešai." Reikia pradėti auginti vidaus rinką Lietuvoje. Reikia įvesti progresinius mokesčius visoms pajamoms. Reikia kelti atlyginimus. Jei verslininkai nesusipranta patys - kelti minimalų atlyginimą ir žiauriai bausti už nelegalų darbą. Reikia skatinti geriausių technologijų įsigyjimą, siekiant atpiginti produkciją vidaus vartojimui. Reikia dar kartą padėkoti D.Grybauskaitei už prarastą Rusijos rinką. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 30
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių