Skirtingose Kauno rajono seniūnijose nedarbo lygis labai skiriasi. Toliausiai nuo miesto nutolusiose vietovėse bedarbių procentas didžiausias. Šioms seniūnijoms darbo birža siūlo imtis nedarbą mažinančių projektų.

Naujos įmonės nesisteigia

Vidutinis nedarbo lygis Kauno rajone sausio mėnesį tesiekė 7,7 proc. ir buvo vienas mažiausių šalyje. Vis dėlto 10-yje iš 25-ių rajono seniūnijų nedarbo lygis didesnis nei vidutinis šalyje. Tai nuo miesto nutolusios seniūnijos. Viena tokių – Taurakiemio seniūnija, kur graži gamta, daug sodų bendrijų, bet sukuriama mažai darbo vietų.

"Vietos darbdavių – mažai, naujos įmonės nesisteigia, o į miestą toloka, nepatogu ir nepigu važiuoti. Be to, nemažą gyventojų dalį sudaro 50 metų ir vyresni žmonės, kuriems sunkiau įsidarbinti", – aukštesnį nedarbo lygį lemiančias priežastis vardijo Taurakiemio seniūnė Danutė Glinskienė.

Savo įmonę turintis ūkininkas, įmonė "Alevista", medžio fabrikas "Nida", – stambesnius seniūnijos darbdavius vardijo seniūnė. "Margininkų kaime veikia A.Banionio įmonė, kurioje dirba apie 130 darbuotojų, daugiausia – seniūnijos gyventojų. Daug žmonių važinėja į miestą. Yra ir tokių, kurie nelabai nori dirbti. Tai potencialūs pašalpų gavėjai", – užsiminė pašnekovė.

Atidirbti turi nedaug

Gaunantieji socialines pašalpas privalo atvykti į seniūniją atlikti visuomenei naudingus darbus – iki 120 valandų per tris mėnesius. "Čia mes prižiūrime griežtai. Kas neatvyksta, neatidirba valandų – praranda pinigus. Braukiu iš sąrašo – jis ir vėliau negalės gauti pašalpos, ir nežinau, kaip jam reikalai klostysis darbo biržoje", – užsiminė D.Glinskienė.

Kauno rajono seniūnai užsimena, kad, siekiant mažinti nedarbą, 120 valandų visuomenei naudingo darbo per tris mėnesius yra per mažai. "Norint realiai sumažinti pašalpų gavėjų skaičių, reikėtų skirti tiek valandų, kad gaunantieji pašalpas dirbtų kiekvieną dieną po aštuonias valandas. Tada galbūt nebeapsimokėtų gyventi iš pašalpų, – siūlė Vilkijos apylinkių seniūnas Arūnas Bačiūnas. – Dabar sudarome grafiką, valandas turime išdėstyti taip, kad per dieną išeitų ne daugiau kaip keturios valandos darbo. Kitu atveju pašalpų gavėjams turėtume duoti nemokamus pietus."

A.Bačiūnas įsitikinęs, kad oficialūs skaičiai neatspindi realios situacijos. Esą ne kiekvienam Vilkijos apylinkių gyventojui apsimoka kelis kartus per mėnesį 40 km važiuoti prisiregistruoti darbo biržoje kaip bedarbiui.

"Dėl to tie skaičiai ir neatspindi realybės. Oficialų bedarbių skaičių panašiose į mūsų seniūnijose reikėtų dauginti iš trijų, tada skaičius būtų maždaug realus", – įsitikinęs A.Bačiūnas.

Čekiškės seniūnas Mečislovas Zavedskas priminė galiojančią tvarką, kad, jei žmogus savo vardu yra įregistravęs žemės valdą, nors ir negauna iš jos naudos, į bedarbio pašalpą pretenduoti negali. "Pavyzdžiui, turi žmogus vieną karvę ir pristato pieną į pieninę – viskas, jis oficialiai nėra bedarbis", – užsiminė M.Zavedskas.

Gyvena iš pašalpų

Kokios nedarbo priežastys Vilkijos apylinkėse? "Realiausios galimybės įsidarbinti – Kaune. Atstumas nuo skirtingų mūsų seniūnijos kaimų iki Kauno siekia nuo 25 iki 50 km. Pažiūrėkime, kodėl Garliava, Raudondvaris, Domeikava nepatenka į didesnio nedarbo zoną? Todėl, kad tai – priemiestinės seniūnijos", – vardijo A.Bačiūnas.

Pasak jo, toliau nuo miesto gyvenantys žmonės skaičiuoja, kiek jiems kainuos vien kelionė į darbą. "Jei įsidarbinęs bedarbis uždirbs 290 eurų (1 tūkst. litų), o pusė jam išeis vien benzinui ir pietums mieste, jis greičiausiai nedirbs", – užsiminė seniūnas.

M.Zavedskas skaičiavo, kad kai kurie socialinių pašalpų gavėjai gyvena geriau nei dirbantieji. "Jei žmogus vien socialinių pašalpų gauna 580 eurų (2 tūkst. litų) – kam jam dirbti? Jei šeimoje du suaugusieji, augina penkis vaikus – kiekvienam šeimos asmeniui skiriama po 100 eurų (350 litų), nei vienas suaugusysis nedirba – iš viso per mėnesį jų šeima gauna 710 eurų (2 450 litų) pašalpų. Tai kuris žmogus, gaunantis tokią pašalpą, imsis darbo už 290 eurų, jei jis dėl to praras dalį pašalpų – jo uždirbama suma bus atimta iš gaunamų pašalpų ir jam mokės tik skirtumą? Be to, jam dar reikės visą dieną dirbti?" – retoriškai klausė M.Zavedskas.

"Kol nepasikeis pašalpų mokėjimo tvarka, tol apsimokės nedirbti. Nemanau, kad reikia mokėti socialinę pašalpą dvylika mėnesių iš eilės, jos visiškai nemažinant, o sumažinus – mokėti keletą metų iš eilės. Jos mokėjimą galima būtų sutrumpinti iki penkių mėnesių. Tikrai norintis dirbti žmogus per tiek laiko gali susirasti darbą", – įsitikinęs M.Zavedskas.

"Dabartinė pašalpų mokėjimo sistema – žmonių gadinimas. Esamomis sąlygomis nedarbas tapo paveldimas. Jei tėvai gyveno iš pašalpų, jokios iniciatyvos susirasti darbą nerodė, ir vaikai – tik suėjo aštuoniolika, ir jau ieško galimybių gauti pašalpą. Minčių ieškotis darbo jiems paprastai nekyla", – pastebėjo A.Bačiūnas.

Davė postūmį plėtrai

Nuo 2001 m. Kauno teritorinė darbo birža Kauno rajone įgyvendina Vietinių užimtumo iniciatyvų (VUI) projektus. Verslas iš šių projektų gauna naudos: investuojamos valstybės lėšos naujoms darbo vietoms sukurti, gamybiniams ar paslaugų teikimo pajėgumams didinti.

VUI projekte pernai dalyvavusi Vilkijos seniūnijos įmonė "Vilkijos gija" savo patirtį pristatė rajono seniūnams, verslo atstovams. Dalyvaudama projekte, pernai įmonė įsigijo kompiuterinę įrangą, kompaktinį garo presą, garo generatorių, tris kompiuterizuotas mezgimo mašinas, sukūrė tris naujas darbo vietas mezgėjoms. Įdarbintos vietos gyventojos – tokios yra projekto sąlygos. Į šį projektą įmonė investavo 14 tūkst. eurų (50 tūkst. litų) savo lėšų, 27 tūkst. eurų (95 tūkst. litų) skyrė valstybė.

"Vilkijos gijos" direktorius Jonas Šiugždinis skaičiuoja, kad jo vadovaujama bendrovė VUI projektuose dalyvauja jau trylika metų. "Iš pradžių sąlygos buvo tokios: jei per darbo biržą gauni 100 tūkst. litų subsidijų, lygiai tiek pat turi įnešti kaip garantą banke. Jei pagal projektą sukurta darbo vieta turi būti išsaugota trejus metus, garantas banke tiek laiko ir saugomas. Dabar garanto suma per pusę sumažinta", – J.Šiugždinis užsiminė, kad dėl nemažos garanto sumos ir kitų įsipareigojimų kai kurios įmonės vengia dalyvauti tokiuose projektuose. Vis dėlto vadovas teigė galintis rekomenduoti kitoms rajono įmonėms tokiuose projektuose dalyvauti. "Per trylika metų per VUI projektus Vilkijoje įdarbinome 60 žmonių. 2013 m. įsigijome siuvinėjimo įrangą – ja siuvinėjame policijos emblemas", – pasak J.Šiugždinio, su valstybės parama įsigyta įranga davė postūmį verslo plėtrai. Šia įranga įmonė siuva uniformas, darbo drabužius užsakovams Norvegijoje ir Danijoje. Ateityje "Vilkijos gija" planuoja dalyvauti valstybinių užsakymų konkursuose uniformoms siūti.

Kyla nepagrįstų baimių

Kiekvienai VUI projektuose sukurtai naują darbo vietai įsteigti ir išsaugoti valstybė per darbo biržą skiria iki 12 tūkst. eurų (40 minimalių mėnesinių algų). "Naujai sukurtoje darbo vietoje darbdavys privalo įdarbinti vietos gyventoją, registruotą darbo biržoje. Sukurta darbo vieta turi būti išsaugota trejus metus", – pabrėžė Kauno teritorinės darbo biržos Kauno rajono skyriaus vedėja Jūratė Vaičekauskienė. Ji pastebėjo, kad darbdaviai kartais baiminasi, esą trejus metus sukurtoje darbo vietoje turės laikyti tą patį, net ir blogai dirbantį asmenį. "Tokios baimės nepagrįstos. Netinkamą darbuotoją darbdavys gali atleisti, tačiau turi išsaugoti darbo vietą – į ją įdarbinti kitą registruotą bedarbį", – informavo darbo biržos atstovė.

"Tikiuosi, projektai, apie kuriuos informuoja darbo birža, sudomins ne vieną seniūnijos verslininką. Mažiausiai viena įmonė ruošiasi teikti paraišką dalyvauti tokiame projekte šiais metais – žiūrėsime, ar paklius", – užsiminė D.Glinskienė.

Darbo birža informuoja, kad gyventojai – buvę registruoti bedarbiai, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra 30 km ir daugiau nuo darbovietės, gali gauti išlaidų kelionei į darbą kompensaciją. "Kompensacija skaičiuojama pagal valstybės patvirtintą tarifą – skiriama 0,1 euro už 1 km. Ši kompensacija – laikina, ją galima gauti iki trijų mėnesių. Norintieji ją gauti turi kreiptis į savo buvusį darbo biržos konsultantą ir pateikti prašymą", – sakė J.Vaičekauskienė.

Nuošalesnių rajono seniūnijų seniūnai užsiminė informuosiantys vietos gyventojus apie tokią galimybę, nors abejojo, ar ši kompensacija padės sumažinti nedarbą.

Pateko dešimt seniūnijų

VUI projektai, iš dalies finansuojami Užimtumo fondo ir valstybės biudžeto lėšomis, įgyvendinami teritorijose, kuriose nedarbo lygis viršija šalies vidurkį. Kauno rajone tokių seniūnijų dešimt. Tai Batniavos, Čekiškės, Ežerėlio, Lapių, Rokų, Taurakiemio, Vandžiogalos, Vilkijos, Vilkijos apylinkių, Zapyškio seniūnijos. Šiose seniūnijose veikiančios įmonės šiemet gali teikti paraiškas konkursui VUI projektuose dalyvauti. Konkursą organizuoja Kauno teritorinė darbo birža.

Garliavos seniūnijoje, lyginant su kitomis rajono vietovėmis, yra didžiausias skaičius bedarbių. Tačiau čia VUI projektai nėra įgyvendinami, nes bedarbių procentas, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus, nėra didelis.

Bedarbiams surasti darbą padeda ir  Europos socialinio fondo projektai, Kauno teritorinės darbo biržos vykdomi visame regione. Taip įdarbinant registruotą bedarbį iki pusės metų 50 proc. darbo užmokesčio ir "Sodros" išlaidų dengia darbo birža.

Žemas nedarbo lygis

Kauno teritorinės darbo biržos duomenimis, 2015 m. sausio pabaigoje Kauno rajone buvo 4 239 bedarbiai. Registruotas nedarbas Kauno rajone siekė 7,7 proc. darbingo amžiaus gyventojų ir buvo vienas mažiausių regione. Vasarą dalis gyventojų įsidarbina pas ūkininkus, kitiems sezoniniams terminuotiems darbams. Dėl šios priežasties žiemą nedarbas Kauno rajone būna gerokai didesnis nei vasarą – 2014 m. vasarą jis tesiekė 6,3 proc.

Prieš metus nedarbo lygis Kauno rajone siekė 9,4 proc. Per metus bedarbių sumažėjo 895.