Atvykėliams iš Ukrainos – sprangi lietuviška duona

Supaprastinus ukrainiečių įdarbinimą, atvykėlių antplūdį pajuto ir triukšmingų nuomininkų kaimynystę kenčiantys gyventojai, ir nevyriausybinės organizacijos, sulaukiančios vis daugiau skundų.

Sparčiai daugėja

Prieš metus įsigaliojęs bevizis režimas Ukrainos piliečiams leido bet kurioje ES šalyje be specialios vizos dirbti 90 dienų. Taigi, jeigu darbdavys neišvaro anksčiau, maždaug kas tris mėnesius vyksta natūrali darbininkų iš Ukrainos kaita.

Įdarbinimo tarpininkai Lietuvoje darbdaviams siūlo vairuotojus, suvirintojus, statybininkus (anot jų, mūrininkai, ekskavatorininkai, betonuotojai galėtų dirbti iš karto), inžinierius, programuotojus. Lengvesniu įdarbinimu vilioja priimti kelių darbininkus, virėjus, kambarines, melžėjas, šėrikus ir derliaus rinkėjus iš Ukrainos.

Statistikos departamento duomenimis šių metų liepos 1 d. Lietuvoje gyveno daugiau nei 55 tūkst. užsieniečių, o didžioji užsieniečių dalis yra ukrainiečiai – daugiau nei 15 tūkst. Tai 55 proc. daugiau nei pernai liepą. Per pastarąjį pusmetį didžioji dalis užsieniečiams išduotų vizų teko ukrainiečiams, dar 6,3 tūkst. Ukrainos piliečių šįmet gavo leidimą gyventi Lietuvoje.

Kruvinas konfliktas

Dėl darbo į Lietuvą atvykę ukrainiečiai apgyvendinami bendrabučiuose arba pigiai išnuomotuose butuose daugiabutyje. Viename bute – net ir po aštuonis vyrus. Kadangi jų gyvenimas čia laikinas, jie neturi jokių įsipareigojimų ir poreikio integruotis. Todėl po darbo laisvalaikį praleidžia tame pačiame bute – neretai gerdami.

Visą Lietuvą pašiurpino prieš kelias savaites Kaune, viename iš daugiabučių Dainavos mikrorajone, įvykęs penkių ukrainiečių konfliktas, kurio metu du vyrai buvo nužudyti, du – sužeisti, o butas – padegtas. Statybos bendrovei išnuomoto buto kaimynai pasakojo, esą triukšmas ir muštynės iš jo sklidę beveik kiekvieną naktį.

Apie panašią situaciją nuomojame bute kitame miesto mikrorajone redakcijai papasakojęs kaunietis tikino taip pat kentęs girtaujančius kaimynus ukrainiečius. Vyras pasakojo, kad keturių kambarių bute virš jo kelis mėnesius gyveno net septyni aštuoni vyrai.

Nuolatinė kaita

"Balkone – nuolatinis rūkymas, pelenai byra į gėlių lovelius, langus prasidarai – palangės pilnos pelenų. Kai buvo karšta, balkone jie ir kalbėdavosi, ir gerdavo. Savaitgaliais į barą eidavo ir grįždavo šlitinėdami", – vyro kaimynas skundėsi, kad net vaikai bijo eiti laiptine, nes ten gali sutikti girtus ukrainiečius.

Pasak kauniečio, minėtiems triukšmadariams išvykus, į butą atsikraustė jau mažiau – penki ukrainiečiai. Šįkart atvykėliai daug ramesni ir tvarkingesni – tik atvažiavę puolė plauti butą, nekelia triukšmo ir daug dirba – nuo ankstyvo ryto iki 20.30 val.

Anot jo, didžiausia problema esant šiai situacijai, ne patys ukrainiečiai, o jų darbo ir gyvenimo sąlygos: "Neturėtų jų apgyvendinti butuose, kur gyvena nuolatiniai gyventojai. Jei atsikraustytų pastovūs nuomininkai, galėtum su jais kažkaip susitarti, o čia vyksta nuolatinė kaita. Niekas nežino, kas atvažiuos: nei kaimynai, nei pats darbdavys", – anot vyro, net patys ukrainiečiai nežino tiksliai, nei kur gyvena, nei kur dirba, ar jie yra apdrausti.

Jei ukrainietis statybininkas neištvėręs šiandien pasisakė apie negaunamą atlyginimą, apie nesaugias darbo sąlygas, rytoj atėję jau mes jo tikriausiai neberasime, o jo viršininkas tvirtins, kad tokio čia ir nebuvo.

Išnaudoja darbdaviai

Pasak Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovės Kristinos Mišinienės, atvykėliai iš Ukrainos į Lietuvą atvažiuoja dirbti, o ne tapti aukomis ar liudininkais, tačiau dažnai nutinka priešingai. Prie ukrainiečių išnaudojimo labai prisideda stereotipai ir gandai, esą ukrainiečiai sutinka dirbti už menką atlygį, todėl atima darbo vietas iš lietuvių, taip pat atseit apie jų polinkį gerti ir viską vogti, – taip tarsi kviečiant nesiskaityti su jais, laikyti juos tik pigia darbo jėga.

"Esame susidūrę su labai įvairiomis ukrainiečių problemomis Lietuvoje. Tai ir išbadėję, nugrimzdę į neviltį darbininkai, kuriems jų bosas piktybiškai neišmoka nė cento už ilgas darbo valandas statybose. Tai ir vilkikų vairuotojai, kurie, apkrauti įvairiomis baudomis, skolomis, lieka dar ir skolingi savo nesukalbamiems darbdaviams. Nuoširdžiai nesuprantame, kaip godumas, pelno bet kokia kaina vaikymasis gali taip apakinti kai kuriuos mūsų verslininkus, kad jie apgyvendina savo darbuotojus šlykščiomis sąlygomis, naudojasi šių kalbos nemokėjimu ir kiša jiems pasirašyti neteisingas sutartis ir paskolos raštelius, terorizuoja ir tyčiojasi iš jų", – piktinosi K.Mišinienė.

Pagrindinė centro funkcija yra teikti pagalbą nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis vyrams, moterims ir vaikams, tačiau, pasak K.Mišinienės, darbinis išnaudojimas neretai yra įžanga į šį baisų nusikaltimą. Centras ne vienus metus turi visą parą veikiančią SOS pagalbos liniją, kuria skambina tiek patys nukentėję asmenys, tiek jų artimieji.

"Vis daugiau atvykstant į šalį darbo migrantų iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, didėja poreikis jiems prašyti pagalbos. Štai užteko Šiauliuose viename iš ukrainiečių darbininkų bendrabučių mums palikti savo centro lankstinukų, kai jau pusmetis nuolat sulaukiame skambučių iš ten su įvairiausiais pagalbos prašymais, kurie esmė viena ir ta pati – nemoka sutarto atlyginimo, apgavo dėl darbo sąlygų, ką daryti?" – centro direktorė apgailestauja, kad tokiai pagalbai vystyti nėra papildomų resursų, todėl bandoma verstis iš to, kas yra.

Valstybės problema

Pasak specialistės, didelė problema, kad ukrainiečiai, įsivėlę į darbo ginčą su Lietuvos darbdaviais, neturi prieigos prie kokybiškų teisinių paslaugų. Centras kai kuriais atvejais gali padėti teikdamas tarpininkavimo paslaugas, tačiau dažnai situacija reikalauja kitų tarnybų dėmesio, o į jas kreiptis retas išdrįsta.

"Jei ukrainietis statybininkas neištvėręs šiandien pasisakė apie negaunamą atlyginimą, apie nesaugias darbo sąlygas, rytoj atėję jau mes jo tikriausiai neberasime, o jo viršininkas tvirtins, kad tokio čia ir nebuvo, kad mes kažką sumaišėme. Migrantai darbuotojai visiškai priklauso nuo savo darbdavio, jie žino, kad pasiskundę Darbo inspekcijai, rizikuoja iš viso netekti galimybės dirbti. O juk šie žmonės atvyksta iš šalies, kurios rytuose šiandien žmonės žūsta tikrame kare, jų namai sugriauti, jie blaškosi ir uždarbiauja Europoje norėdami išlaikyti savo šeimas", – sakė K.Mišinienė.

Centro direktorė piktinosi, kad spręsti šią situaciją turi nevyriausybinės organizacijos, o ne valstybė: "Jei valstybė veidmainiškai užmerks akis prieš asmenų, kurie nemoka mūsų kalbos, nežino įstatymų, neturi jokio palaikymo bėdos atveju, išnaudojimą, sukursime dar vieną socialinę problemą, kuri palies ir mūsų piliečius."

K.Mišienienė norėtų, kad valstybė labiau gintų darbo migrantų teises. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)

Bijo policijos

Kai kituose Lietuvos miestuose išnaudojami vyrai ukrainiečiai, Kauno specifika – prostitucijai parduodamos ukrainietės. Pasak K.Mišinienės, toks verslas jau yra tapęs Kauno tradicija: "Vienos yra atviliojamos savų ar tarptautinių sutenerių netikrais darbo pasiūlymais, kitos yra permetamos čia kaip į pelningo viešnamio stotelę. Dauguma ukrainiečių moterų, gavusių mūsų pagalbą per pastaruosius dvejus metus, buvo iš Luhansko, Donecko, Krymo."

Specialistė pasakojo niekada nepamiršianti vieno naktinio pagalbos skambučio, kai ką tik sumuša ir apiplėšta ukrainietė šaukė: "Tik ne policijos!" Anot jos, suteneriai yra prigrasinę, kad  problemos turi būti sprendžiamos be tarnybų įsikišimo, todėl aukos to ir laikosi.

Todėl, pasak K.Mišinienės, lietuviškai nekalbantiems, bet Lietuvoje dirbantiems atvykėliams turėtų būti lengvai pasiekiama teisinė informacija rusų kalba, taip pat reikalinga teisinė pagalba.

"Labai kviesčiau draugijas, organizacijas, kurios puoselėja dvišalę draugystę, propaguoja kultūrinius mainus, šalia pyragų kepimo, dainų ir šokių atsigręžti ir į atvykusius darbuotojus iš Ukrainos, pasirūpinti ir užstoti juos išnaudojimo atveju. Dažnas nesąžiningas darbdavys tiesiog apstulbsta pamatęs, kad bendruomenei jo darbininkai rūpi", – specialistė norėtų, kad, organizuojant ir vystant pagalbos programas, renkant duomenis dėl situacijos darbo rinkoje ir pateikiant juos visuomenei, aktyviau reikštųsi Ukrainos garbės konsulai Kaune ir Klaipėdoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Baisu

Baisu portretas
Tik ne dievinkit tų ukrainiečių-sudarykit jiems "normalias" sąlygas, tai tuoj atsigabens šeimas, vaikus, reikalaus rusiškų mokyklų ir pan, juk UKRAINIEČIŲ yra 40 mln, o lietuvių - nėra ir 3 mln

Anonimas

Anonimas portretas
Rūpinkitės kuo jums priklauso Lietuviais o ne visokio plauko atejunais

KLAIPEDA

KLAIPEDA portretas
Oooo!!!!! NIKO BLOGO SU JAIS NEATCITIKS,O IDOMU KAIP ANGLIJOI SU MUMIS ELGESIE NEREIKIA IEM JOKIU TEISIU PATIKEKIT!!!
VISI KOMENTARAI 21
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių