- Jurgita Šakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kauno mečetė
-
Kauno mečetė
-
Kauno mečetė
-
Kauno mečetė
-
Kauno mečetė
-
Kauno mečetė
-
Kauno mečetė
-
Kauno mečetė
-
Kauno mečetė
-
Kauno mečetė
-
Kauno mečetė
-
Kauno mečetė
-
Kauno mečetė
-
Kauno mečetė
-
Kauno mečetė
-
Kauno mečetė
-
Kauno mečetė
-
Kauno mečetė
-
Kauno mečetė
-
Kauno mečetė
-
Kauno mečetė
-
Kauno mečetė
-
Kauno mečetė
-
Kauno mečetė
-
Kauno mečetė
-
Kauno mečetė
-
Kauno mečetė
Visą šeštadienį Kauno mečetė buvo atvira visų tikėjimų atstovams ir netikintiesiems. Atvirų durų dieną surengę Kauno musulmonai kvietė su jais ir visos Lietuvos musulmonais susipažinti iš arčiau. Renginį organizavo Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė, viešoji įstaiga „Švietimas ir paveldas“ bei Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras – Muftiatas.
"Pažink islamą iš arčiau - iš pačių musulmonų lūpų. Pažink tuos, kurie atrodo tokie tolimi, tačiau jau daugiau nei 600 metų gyvena visai čia pat, kurių pasaulėžiūra atrodo visai kitokia, tačiau yra artimesnė, nei galima įsivaizduoti", - kvietė renginio organizatoriai.
Totorių g. esančios mečetės durys pasitiko uždarytos. Vienu metu prie jų sugužėjus būreliui žmonių vieni liko laukti lauke, kiti miniatiūriniame prieangyje skubėjo nusiauti batus. Vietos daugybėje lentynų jiems jau nebebuvo, tad batus palikome ant žemės šalia kitų lankytojų avalynės. Kartu atėjusi pora nusiaudama batus susirūpino, kaip bus su moterų galvos apdangalais. "Tikriausiai duos viduje", - nusprendė vyras. Tačiau viešnioms galvų niekas nedengė, o į antrąjį - tik moterims skirtą - mečetės aukštą šįkart buvo galima užlipti ir vyrams. Pasižvalgyti.
Tikriausiai ne vienam svečiui, palikusiam batus prieangyje, toptelėjo į galvą mintis, ar šventykloje nebus šalta be avalynės, nes lauke šaltukas gerokai kando ausis ir rankas. Visi šie nuogąstavimai ištirpo šilumoje, esančioje už antrųjų mečetės durų. Dviaukštė kompaktiška maldos salė buvo išklota kilimine danga, o šiluma iš karto vertė nusivilkti paltą.
Salės pirmame aukšte ant kėdžių susėdę svečiai diskutavo su vietiniais musulmonais, klausėsi jų pasakojimų apie šią religiją, domėjosi asmeninėmis istorijomis. Viena mergina pasakojo, kad islamą priėmė ir jos broliai bei seserys, bet mama liko krikščione. Ir šeimoje niekas nedaro iš to problemos. Kitas vyras šypsojosi, kad jis jau trylika metų susituokęs, tačiau žmona iki šiol išpažįsta krikščionybę, nors apie islamą šeimoje daug diskutuojama.
"Islame moterys nėra nuodėmės šaltinis nei Adomo išvijimo iš Rojaus priežastis", - palygino religijas atvirų durų dienos organizatoriai, kalbėdami apie moterų padėtį islame. Moterys gali ir paveldėti turtą, po skyrybų joms gali būti suteikta vaikų globa, jos gali antrą kartą ištekėti, o santuokoje moterų intymūs ir emociniai poreikiai turi būti patenkinti taip pat kaip ir vyrų.
Kol vieni klausėsi diskusijų ir viešų pasakojimų, kiti mečetėje buvusius musulmonus užkalbindavo asmeniškai, nepraleido ir progos pamatyti, kaip jų vardas atrodytų užrašytas arabiškai. Kol vaikai piešė mečetę, tėvai turėjo galimybę atidžiau apžiūrėti šiuos maldos namus ir pasižvalgyti po čia pat surengtas paroda apie islamo paveldą Lietuvoje, apžiūrėsite musulmonių moterų ir vyrų tradicinius drabužius.
"Labiausiai domina totorių architektūrinis paveldas. Esu baigusi paveldosaugos studijas, tačiau labai mažai ką žinau apie patį islamą", - pasakojo iš Vilniaus atvykusi Kristina Tendzegolskaitė.
"Įdomu. Visada norėjau pasižiūrėti, kaip čia viskas atrodo viduje, kaip vyksta pamaldos", - sakė su drauge į renginį atėjusi Daiva Savickytė.
Atvirų durų dieną Kauno totoriai sumanė surengti dar prieš tragiškuosius įvykius Paryžiuje. "Esame dalis Lietuvos buities ir istorijos. Norime, kad mus pažintų. Norime priminti, kad Lietuvoje musulmonai nėra naujadaras. Esame Lietuvos senbuviai", - portalui kauno.diena.lt kalbėjo Lietuvos musulmonų muftijus Romas Jakubauskas. Lietuvoje iš viso yra keturios mečetės.
Kauno musulmonų bendruomenę sudaro apie 400 narių, kurių pusė - iš kitų šalių atvykę studijuoti jaunuoliai. Vieni mažiau religingi, kiti - daugiau.
Į pamaldas Kauno mečetėje daugiausiai žmonių susirenka penktadienio vakarais. Meldžiamasi kasdien penkis kartus per dieną, tą daryti galima bet kur. Tad darbo metu imamas mečetėje kartais meldžiasi ir vienas. Per didžiausias šventes į mečetę susirenka ir 150 žmonių.
Šiuose maldos namuose ne tik meldžiamasi, bendraujama, bet ir tuokiamos poros. Visoje Lietuvoje (keturiose mečetėse) per metus sutuokiama 25-30 musulmonų porų. Pavyzdžiui, yra tuokęsis lietuvis, priėmęs islamą, o jo nuotaka buvo alžyrietė.
R.Jakubauskas Kauno mečetėje kartais sulaukia ir neįprastų svečių. Pavyzdžiui, dėl galimai būsimo žento religijos išsigandusių būsimųjų uošvių. Klausia, ko tikėtis. "Kai žmonės nežino, tai ir bijo. Mes esame normalūs žmonės, norime ramiai gyventi. Kaip ir visi. Pranašas moko taip: tikėjimas, religija yra tarsi geras patarimas. Ar pasinaudos tuo patarimu, priklauso nuo žmogaus", - teigė muftijus.
Norintys susituokti bet kurioje Lietuvos mečetėje turi pristatyti dokumentus, kad abu sužadėtiniai yra nevedę. Apie jokias antras ar ketvirtas žmonas, gautas Lietuvoje, negali būti nė kalbos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas16
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Sužydėjusios Kauno puošmenos džiugins iki pat rudens
Ilgus metus puoselėjami ir plečiami gėlynai vėl traukia kauniečių žvilgsnius. Ryškiausiomis spalvomis nusidažė Laisvės alėja, aikštės bei miegamųjų rajonų erdvės. Šiemet visame mieste apsodinta apie 70 atskirų augalų klom...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą32
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?21
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?63
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė35
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug14
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...