Atsargiai: iš sąskaitos gali dingti pinigai

Vienas "Kauno dienos" skaitytojų pasidalijo istorija, kaip netikėtai sužinojo tapęs sukčių auka. Jis ragina visus dažniau užmesti akį į savo banko sąskaitų operacijų išklotines.

Netikėtai dingo pinigai

Kaunietis Tadas pasakojo, kad banko sąskaitų likučių kasdien netikrina. Kartą jį nusmelkė nuojauta, kad sąskaitoje turėtų būti likę bent šimtu eurų daugiau. Jo dėmesį patraukė šiek tiek ankstėliau išskaičiuota 98 eurų suma. Esą sumokėta už neaiškias paslaugas niekada negirdėtai kompanijai. "Sukčiai", – įtarė kaunietis ir bandė prisiminti, kaip šie galėjo gauti jo banko kortelės duomenis.

Prisiminė – šią kortelę kažkada naudojo užsisakyti viešbutį Kinijoje, daugiau iš užsienio nieko nepirko ir duomenų niekam nepateikė.

"Kreipiausi į banką. Šis daug vilčių neteikė, bet per kelias dienas sugebėjo grąžinti pinigus į sąskaitą. Kortelę sunaikino, pagamino naują", – pasakojo SEB banko klientas.

Po poros savaičių jis pastebėjo, kad buvo išskaičiuota apie 2 eurus nuo kitos sąskaitos, turimos tame pačiame banke. Bankas pinigus vėl grąžino, ir ši kortelė buvo sunaikinta, pagaminta nauja.

"Manau, kad aš tikrai ne vienintelis, kurio banko sąskaita kažkas pasinaudoja savo tikslams. Tik gal ne visi žmonės pastebi, ypač, jeigu išskaičiuota suma yra nedidelė", – įsitikinęs Tadas.

Mastų neatskleidžia

SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola "Kauno dienai" neatskleidė, kokie yra neteisėtai išskaičiuotų pinigų nuo klientų sąskaitų mastai, kokios vidutinės sumos.

"Bankas nuolat atlieka operacijų kortelėmis stebėseną. Taip pat gauna duomenis apie galimai pavogtus mokėjimų kortelių duomenis iš tarptautinių organizacijų "Mastercard" ir VISA. Kilus įtarimų, nedelsdami imamės veiksmų, kad galėtume apsaugoti klientų lėšas: blokuojame jo mokėjimo kortelę (arba tik apribojame galimybę kortele atlikti atsiskaitymus internetu) ir informuojame klientą apie tai. Šie veiksmai gali būti atliekami prevenciškai, vartotojui nepatyrus nuostolių – taip užkertamas kelias jo kortele neteisėtai pasinaudoti ateityje. Visais šiais atvejais naujas korteles klientams pagaminame nemokamai", – aiškino A.Šapola.

Anot jo, jei klientas būtų patyręs nuostolių dėl kortele atliekamų neteisėtų operacijų, apie kurias jis nieko nežino, patirtus nuostolius bankas taip pat kompensuotų (išskyrus atvejus, jei paaiškėtų, kad operacijos atliktos su paties kliento žinia ir sutikimu – tokius atvejus bankas nagrinėja individualiai).

"Tokie atvejai, kai trečiosios šalys pasisavina kliento mokėjimo kortelių duomenis, yra reti. Dažniausiai tai yra susiję su anksčiau pačių klientų nesaugiose interneto svetainėse atliktais atsiskaitymais arba sukčių neteisėtai pasisavintais mokėjimo kortelių duomenimis iš tam tikrų paslaugų tiekėjų, kurie nepasirūpina pakankama klientų duomenų apsauga", – teigė SEB banko atstovas.

Apie sumas, į kurias buvo nusitaikę sukčiai, bei kokiu būdu pavyksta atgauti klientų pinigus, kaip dažnai tai pavyksta padaryti, nekomentavo ir "Swedbank". Jo atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigė, kad jo atstovaujamas bankas tokių atvejų statistikos nerenka. Visgi pripažino, kad panašių situacijų pasitaiko. "Bankas visada, kiek tai įmanoma, stengiasi pagelbėti klientams", – teigė S.Ambraškevičius.

Atgavę pinigus nebesiaiškina

Kauno policijos atstovė žiniasklaidai Justina Kazragytė teigė, kad į Kauno apskrities policiją dėl neteisėtai pasisavintų pinigų yra kreipęsi nedaug žmonių.

"Neteisėtai išskaičiuotų pinigų, kai kortelės ar banko sąskaitų duomenys išviliojami apgaule ir vėliau atsiskaitoma ar gryninami pinigai, pasitaiko dažniau. Tačiau asmenys, pastebėję, kad neteisėtai nuo sąskaitos išskaitomi pinigai ar jie gryninami bankomatuose, dažnu atveju nedelsiant kreipiasi į banką ir dėl patvirtinto įvykio atgauna prarastas lėšas, todėl į policijos pareigūnus dažniausiai nesikreipia", – pastebėjo J.Kazragytė.

Pernai Kauno apskrities policija aiškinosi atvejį, kai grįžęs iš kelionės JAV, kaunietis pastebėjo, kad buvo atlikti trys neteisėti pavedimai už paslaugas, kuriomis jis nesinaudojo.

"Tokiais atvejais už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų", – informavo J.Kazragytė.

Įtartinai per pigu

SEB banko atstovai patarė, prieš perkant internete ir tam naudojant korteles, įsitikinti, kad elektroninė parduotuvė yra patikima.

"Įtarimą pirkėjams turėtų kelti nežinomos, veiklos istorijos neturinčios, beveik jokių duomenų apie save neatskleidžiančios interneto parduotuvės. Taip pat pardavėjai, kurie siūlo žinomų prekės ženklų gaminius už ypač mažą kainą. Pastebime, kad, ypač šventiniais laikotarpiais, padaugėja tokių netikrų interneto parduotuvių pasiūlymų, kurių tikslas tėra surinkti kortelių duomenis ir vėliau neteisėtai jais pasinaudoti. Susigundę mažomis kainomis anksčiau negirdėtose interneto parduotuvėse, pirkėjai rizikuoja nusipirkti menkaverčius padirbinius, negauti prekės ir prarasti pinigus arba sukčiams atskleisti mokėjimo kortelės duomenis ir prarasti sąskaitoje turimas lėšas", – dėstė A.Šapola.

Dar vienas patarimas – atidžiai stebėti, ar atsiskaitant įvesta tinkama suma, neišleisti banko kortelės iš akių – jei, pvz., kavinė turi tik stacionarų kortelių skaitytuvą, geriau pačiam nueiti iki jo, jei skaitytuvas laikomas nematomoje klientui vietoje, pavyzdžiui, po prekystaliu, paprašyti, kad prekybininkas jį parodytų ir operaciją kortele atliktų jums matant.

Manau, kad aš tikrai ne vienintelis, kurio banko sąskaita kažkas pasinaudoja savo tikslams. Tik gal ne visi žmonės pastebi, ypač, jeigu išskaičiuota suma yra nedidelė.

Jeigu klientas nemato, jo kortelė gali būti pakartotinai perbraukta per dar vieną, neteisėtai sumontuotą duomenų nuskaitymo įrenginį. Ypač budriems reikia būti gyventojams, kurie aktyviai keliauja po užsienio šalis – tokių nusikaltimų aukomis dažnai sąmoningai pasirenkami turistai. Jei prireiktų grynųjų būnant užsienyje, rekomenduojama rinktis žinomų bankų bankomatus, veikiančius bankų skyriuose arba prie jų, ir vengti tų bankomatų, kurie yra nuošaliose, prastai apšviestose vietose.

Klientai gali apriboti galimybę kortele atsiskaityti internetu ir užsienio šalyse – šiuos nustatymus galima paprastai ir greitai pasikeisti pačiam per mobiliąją programėlę ar interneto banką.

A.Šapola ir S.Ambraškevičius pabrėžė, kad bekontakčio atsiskaitymo technologija yra tokia pati saugi kaip ir įvedant PIN kodą. Bekontaktė funkcija veikia vos kelių centimetrų atstumu ir yra apsaugota nuo pakartotinio lėšų nurašymo. Apie atliktą atsiskaitymą praneša garsinis signalas. Atlikus kelis bekontakčius atsiskaitymus iš eilės, kliento gali būti paprašyta įvesti PIN kodą, net jei suma neviršija limito, tai yra papildoma saugumo priemonė, kad būtų užtikrinama, kad kortele naudojasi tikrasis jos savininkas.

Bekontaktės kortelės funkciją galima įsijungti arba išjungti per mobiliąją banko programėlę arba paskambinus į banką.

Praradus mokėjimo kortelę ar pastebėjus įtartinas operacijas, apie tai reikia nedelsiant informuoti savo banką.

Kauno apskrities policijos pareigūnai ragina gyventojus visada apie pastebėtus bet kokius daromus teisės pažeidimus informuoti policijos pareigūnus bendruoju pagalbos telefonu 112 arba naudojantis elektroniniu policijos paslaugų portalu www.epolicija.lt



NAUJAUSI KOMENTARAI

as

as portretas
buvo ir man tai... atskaciuodavo virs 300 eur... blokavau 3 kartus kortele. padejo tik nutraukta sutartis ir pereiti i kita banka...

jei kokia suirute

jei kokia suirute portretas
,karas, elektros dingimas, ar dar kas, pinigus, banke matysit kaip savo ausis!

...

... portretas
CHE: "A.Šapola ir S.Ambraškevičius pabrėžė, kad bekontakčio atsiskaitymo technologija yra tokia pati saugi kaip ir įvedant PIN kodą" - KAM tas MELAS?.. Bet šiaip, bankai daro VISKĄ sukčių gerovei, jie taip bando apsisaugoti nuo fizinio savo padalinių užpuolimo.
VISI KOMENTARAI 18
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių