- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno technologijos universiteto Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro vadovas dr. Vaidas Petrulis Europos Komisijos Kaunui suteiktą Europos paveldo ženklą vertina visų pirma kaip žingsnį populiarinant miestą tarptautiniame lygmenyje.
Įtakingas pasaulio kelionių žurnalas „Lonely Planet“ Lietuvą paskelbė viena iš trijų 2015 m. būtinų aplankyti šalių. Vienu įdomiausių objektų užsienio ir vietiniams turistams galėtų tapti neseniai Europos paveldo ženklu įvertinta Kauno tarpukario modernizmo architektūra.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro (AUTC) vadovas dr. Vaidas Petrulis Europos Komisijos Kaunui suteiktą Europos paveldo ženklą (EPŽ) vertina visų pirma kaip žingsnį populiarinant miestą tarptautiniame lygmenyje. Taip pat – tai svarbus impulsas patiems kauniečiams įvertinti savo miesto išskirtinumą ir vertę.
– Kuo šis įvertinimas yra svarus ir svarbus Kaunui? Ką apskritai reiškia Europos paveldo ženklas, kam jis suteikiamas? – paklausėme KTU Statybos ir architektūros fakulteto docento V. Petrulio.
– Šis ženklas – specifinė nominacija, kurios tikslas yra atkreipti Europos gyventojų dėmesį į palikimą, liudijantį istorinį Europos kūrimosi procesą, šio regiono vertybines nuostatas.
Modernioji Kauno tarpukario architektūra šiame kontekste įdomi tuo, kad kurdami naują sostinę mes tapome bendrųjų Europos modernizacijos procesų dalimi, tačiau tuo pat metu sukūrėme savitą, regioninę architektūros mokyklą.
Tokiu būdu šis palikimas atspindi Europą kaip regioną, jungiamą bendrų vertybių, tačiau puoselėjantį įvairovę. Taigi, Lietuvai ir Kaunui šis pripažinimas svarbus ne tik kaip priminimas apie šio paveldo išskirtinę vertę, tačiau tuo pat metu yra reikšmingas integracijos procesų su Europa žingsnis.
– Kaip galėtume tokį įvertinimą išnaudoti – ar tai galėtų padėti pritraukti, pavyzdžiui, ES lėšų Laisvės alėjos rekonstrukcijai?
– Kalbant apie privalumus, visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį, kad viena iš esminių paveldo įprasminimo prielaidų – jo vertės komunikacija. Šis ženklas ne tik suteiks teisę naudoti EPŽ logotipą, tačiau ir įtrauks Kauną į bendrąsias Europos paveldo komunikacijos strategijas.
Kitaip tariant, miesto populiarinimu bus rūpinamasi ne tik vietiniame, tačiau ir tarptautiniame lygmenyje. Taigi, galima tikėtis tam tikro teigiamo postūmio didinant žinomumą ne tik apie konkretų paveldo objektą, bet ir apie Kauną, apie Lietuvą.
Kitą vertus, Kaunas gavo svarų instrumentą kuriant miesto ateities viziją. Paveldas yra viena iš dedamųjų siekiant apibrėžti miesto veidą, jo tapatybę. Tarptautinis pripažinimas galėtų tapti puikiu impulsu permastyti, kaip ši vertybė galėtų prisidėti kuriant tvarų, modernios bei įtraukiančios kultūros miestą.
Nėra abejonės, siekiant pritraukti lėšų įvairiems miesto vystymo darbams, ši vertė gali tapti papildomu argumentu.
– Kitas žingsnis Kaunui – UNESCO įvertinimas? Kiek realu jį gauti?
– Svarbu suvokti, kad paveldo pripažinimas bei įvertinimas yra tik viena paveldosaugos procesų dalis. Tam, kad praeities palikimas taptų apčiuopiamu ir nepakeičiamu resursu kuriant miestą, kuriame gera gyventi, teks atlikti labai daug darbų.
Visų pirma teks paruošti strategiją, kaip objektų nešamą kultūrinę vertę pasitelkti kuo platesniame miesto interesų lauke, formuojant ne tik kultūrinius, tačiau ir infrastruktūros, socialinius, ekonominius miesto prioritetus. Jeigu šie procesai bus vaisingi, jeigu atrasime kelius kaip šį palikimą paversti vienu iš miesto raidos katalizatorių, bus galima kalbėti apie platesnį pripažinimą.
Kitą vertus, svarbu paminėti, kad būtent Lietuvos ambasadoriaus prie UNESCO Arūno Gelūno išsakyta mintis apie galimą Kauno pripažinimą UNESCO lygmeniu tapo savotišku katalizatoriumi, paskatinusiu pažvelgti į šią architektūrą tarptautinės bendruomenės žvilgsniu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą18
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?15
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?12
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė17
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug13
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...
-
Išskirtinėje vietoje – prestižiniai „Kauno panoramos“ apartamentai2
Žaliakalnyje, Pelėdų kalno pašonėje, naujakurių laukia išskirtiniai „Kauno panoramos“ apartamentai, pritaikyti patogiam ir tvariam gyvenimo ritmui. Projekto išskirtinumas – kvapą gniaužiantys Kauno vaizdai, kuriais...
-
Incidentas Kauno oro uoste: lėktuvas negalėjo pakilti3
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos99
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...