Kreipėsi į teisininkus

Praėjusią savaitę Smetonos alėjoje surengtas protestas laikinai nutildė pjūklų garsus, tačiau pirmadienį darbai atnaujinti. Gyventojai kreipėsi į teisininkus, kurie išaiškino, kad želdiniai dabar negali būti pjaunami. Panemunėje esančioje Smetonos al. darbininkai prižadėjo šiandien medžių nebepjauti.

„Atvykau į Smetonos al. ir pakalbėjau su darbininkais. Paaiškinau jiems, kad jie darbus vykdo neteisėtai. Paprašiau, kad būtų iškviestas vadovas. Po ganėtinai ilgo pokalbio jie sutiko nutraukti darbus ir pažadėjo, kad šiandien daugiau nei vieno medžio nenupjaus, tik sutvarkys jau nupjautus. Aš pats vyksiu į kiekvieną vietą, kur bus pjaunami medžiai, ir paaiškinsiu darbininkams, kad jie tai daro nelegaliai, o atsakomybė kris ant jų pečių“, – sakė visuomenės interesus ginantis advokatas Saulius Dambrauskas.

Jis paaiškino, kad apželdinimo taisyklėse aiškiai parašyta, jog medžiai negali būti kertami jų vegetacijos laikotarpiu, nebent jie yra avarinės būklės ir kelia grėsmę žmonėms, eismo saugumui ar pastatams, tačiau matyti, kad dalis medžių yra sveiki. Be to, pasak jo, kertami medžiai nežymimi, nors tai privaloma padaryti – tokiu būdu neįmanoma nustatyti, kiek medžių darbų vykdytojai nukirto ir ar šis skaičius neviršijo to, kuris numatytas leidimuose.

„Jie pažymėtus genėjimui medžius šalina visiškai“, – teigė teisininkas.

Pasak S.Dambrausko, A.Smetonos alėjoje medžiai kertami leidime nurodant, kad pažeista šaknų sistema vykdant šaligatvių rekonstrukciją, nors matyti, kad šaligatvis remonto nematęs daugybę metų.

Jie pažymėtus genėjimui medžius šalina visiškai.

„Tai šaligatvis, kuris niekada nebuvo rekonstruotas – senas asfaltas dar ant jo guli. Jeigu ir būtų pažeista sistema, jeigu ir būtų rekonstruotas šaligatvis – jau aišku, kad melagingai išduotas leidimas. Bet pirmiausia vis tiek medis turėtų būti avarinės būklės, antra, jis turėtų kelti grėsmę. Dabar jauni gražūs medžiai guldomi ant šono ir tokiu būdu vykdoma neteisėta veikla“, – kalbėjo advokatas.

Pasak jo, grupė kauniečių siekia, kad savivaldybė sudarytų komisiją, į ją įtrauktų siūlomus visuomenės ekspertus bei įvertintų, ar kirtimai mieste atlikti laikantis taisyklių ir ar tikrai būtina iškirsti tiek medžių. Taip pat pirmadienį kreiptasi į Kauno apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

„Mes nesame nusiteikę prieš miesto valymą ir reformas. Mes manome, kad tai turi būti atlikta pagal specialistų išvadas, o ne apželdintojų logiką. Apželdintojas visada yra nusiteikęs seno medžio vietoje parduoti jauną medelį. Ketiname kreiptis į Lietuvos geriausius dendrologus, kurie dalyvautų atliekant kiekvieno medžio ekspertizę“, – teigė advokatas.

Dar vienas protestas

Mieste masiškai naikinant žaliąjį rūbą, kauniečiai rengia dar vieną protestą, kuris vyks rugpjūčio 16 d. 17 val. Miško gatvėje. 

Kaunietė Giedrė Aleksandravičiūtė sakė, kad dalis gyventojų nerimauja, jog net ir atsodinus iškirstus medžius padidės užterštumas mieste, be to, nerimą kelia tolesni planai, kurie, pasak jos, su miestiečiais nederinami.

Nėra jokios informacijos, kurias gatves kirs toliau, visiškai nėra viešinama visuomenei, ir net tai daroma ekstremaliai paslapčia.

„Nėra jokios informacijos, kurias gatves kirs toliau, visiškai nėra viešinama visuomenei, ir net tai daroma ekstremaliai paslapčia: pavyzdžiui, šeštadienį kirto nuo 8 val. ryto A.Mickevičiaus gatvę. Nėra jokio derinimo, net tokio, kuris priklauso: tai yra bendruomenės, žmonių gyvenamoji erdvė“, – kalbėjo ji.

Už medžių išsaugojimą kovojantiems kauniečiams nerimą kelia ir kiti savivaldybės planai, pavyzdžiui, dėl senų ąžuolų parko ant Parodos kalno, taip pat planai tvarkyti Ąžuolyną: ten savivaldybė yra suplanavusi retinti medžius, įrengti gėlynus.

„Tas Kauno tvarkymas yra labai apdairus, nes dabar žmonės atostogauja, ir gamtosaugininkai atostogauja, ir tuo metu stengiamasi susitvarkyti“, – kalbėjo G.Aleksandravičiūtė.

Anot jos, medžiais susirūpinę kauniečiai mėgino susitikti su savivaldybės atstovais ir iš jų išgirsti apie planus, tačiau niekas iš savivaldybės su miestiečiais nesusitiko.

Sodins liepaites

Įsibėgėjus Smetonos alėjos atnaujinimui, savivaldybė neseniai paskelbė, kad šioje vietoje kaštonus pakeis liepaitės.

„Kauno mieste vyrauja liepos, klevai, kaštonai ir šermukšniai. Kaip ir kituose Lietuvos miestuose, paprastojo kaštono medžiai mūsų gatvių želdynams netinkami. Jie stipriai pažeisti kenkėjo – keršosios kaštoninės kandelės ir grybinių ligų. Be to, kamienų žievė neatspari mūsų klimato poveikiui, todėl suskeldėja. 2016 metais pastebėta, kad kaštonus  pažeidė dėmėtligė, miltligė. Todėl priėmėme nelengvą, bet būtiną sprendimą – kaštonus pakeisti liepomis. Tuo tarpu kitoje A. Smetonos alėjos pusėje augančios liepos bus išsaugotos, o jų lajos apgenėtos“, – anksčiau teigė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Botanikos sodo specialistai, anot savivaldybės, miesto tvarkdariams rekomendavo nesodinti naujų kaštono genties augalų nei prie gatvių, nei rekreaciniuose želdynuose, o vietoje jų sodinti mažalapes ir sidabrines liepas ar švedinius šermukšnius, kurie yra atsparūs ligoms bei nepalankioms miesto sąlygoms.

„Nuo praėjusių metų pradėjome tai, kas anksčiau buvo užmiršta, – ėmėmės šaligatvių tvarkymo. Atnaujindami juos susiduriame su dilema – ką daryti su medžiais. Absoliuti jų dauguma sodinti dar sovietmečiu. Tais laikais buvo sodinami medžiai, nepritaikyti augti miestuose: šaknys išsikerojusios paviršiuje ir iškilnojusios plyteles, daugelis jų ligoti ir pažeisti. Todėl visose gatvėse, kurias atnaujiname kompleksiškai, vietoj senų želdinių sodiname sveikus ir miesto sąlygoms pritaikytus medžius“, – aiškino Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas.

Liepos taip pat bus sodinamos Vytauto prospekte, Miško, Zanavykų gatvėse, vos tik čia pasibaigs šaligatvių remontas. Nauji želdiniai planuojami ir A. Mickevičiaus, Panerių bei Partizanų gatvėse.

Mažai priežiūros reikalaujančios ir karščiui atsparios liepos šį pavasarį pasodintos Šiaurės, V. Krėvės bei Pramonės prospektuose, taip pat Birštono ir Maironio gatvėse. Iki šių metų pabaigos, anot savivaldybės, Kaune planuojama pasodinti 1500 naujų medžių.

Atmetė priekaištus

Pasak savivaldybės administracijos vadovo Gintaro Petrausko, kirtimo darbai vykdomi drauge su šaligatvių tvarkymu: mieste įsibėgėjus šiems darbams, reikėjo pasirūpinti ir šiose vietose augusiais medžiais.

„Niekas neskuba, medžių kertama tiek, kiek reikia, darant vienos ar kitos gatvės remontus. (...) Yra eiliniai gatvių rekonstrukcijos darbai: ten, kur matome, kad reikia senus medžius pakeisti naujais, tą ir darome“, – kalbėjo savivaldybės vadovas.

Medžių kertama tiek, kiek reikia.

Jis atmetė priekaištus, esą darbai vykdomi nepasitarus su visuomene, ir teigė, kad informacija prieinama internete. Atkreipus dėmesį, kad savivaldybė neskelbia sąrašo gatvių, kuriose planuoja kirsti medžius, jis atsakė, kad lygiai taip pat savivaldybė neskelbia ir gatvių, kuriose žada lopyti duobes.

„Neviešiname ir kur asfaltuojame gatves: jeigu duobes reikia taisyti, nerašysi kiekvienos gatvės, kad joje reikia sutaisyti duobę. Lygiai taip pat ir su medžiu – jeigu jį reikia pakeisti nauju, nepakeisi kas antro medžio, pavyzdžiui, trys bus 30 metų senumo klevai, po to vienas – penkiolikos metų liepa, po to – dar kažkas. Kad vaizdas būtų, reikia sukurti kažkokį vientisumą“, – kalbėjo G.Petrauskas.

Jo teigimu, vietoj iškirstų bus atsodinti 10–15 metų medžiai, jų aukštis sieks apie šešis metrus.

G.Petrauskas priminė, panašūs darbai mieste atlikti ir anksčiau – medžiai prieš kelerius metus iškirsti rekonstruojat Vasario 16-osios gatvę. Jis svarstė, kad tie darbai niekam neužkliuvo, nes buvo tik vienoje gatvėje, o ten jau žaliuoja nauji medžiai.

„Atsodinti nauji klevai, kurie augina gražias, nedideles lajas. Tai rodykite kaip gerą pavyzdį – penkerių metų senumo darbas. Bet kadangi darė tik vieną gatvę, vieną gatvę ir padarė iki galo“, – kalbėjo savivaldybės vadovas.

Kauno vicemeras Simonas Kairys, kalbėdamas apie kertamus medžius, pripažino, kad kol kas tuščios gatvės mieste nuteikia gana liūdnai, tačiau priminė, jog kalbant apie medžių kirtimą svarbu nepamiršti ir to, kad vietoj jų sodinami nauji.

„Nekalbame apie tai, kad jie yra naikinami ir ten daugiau nieko nebus. Sodinti medžių tuoj pat irgi negali nupjovęs: turi ateiti ruduo, tas laikotarpis, kai galima tuos medžius sodinti. Reikia nemažai šalto proto visame šitame emocijų lauke“, – kalbėjo vicemeras.

Jis svarstė, kad savivaldybė galėjo geriau visuomenei pristatyti sprendimus dėl želdynų ir pripažino, jog dabar, kilus nepasitenkinimui, dialogas bus gerokai sudėtingesnis.

Tik provokacija

Kauniečiai subruzdo ir dėl Laisvės alėjoje augančių liepų, kurios buvo pažymėtos oranžinės spalvos „X“ ženklais. Tokiais simboliais paprastai ženklinami medžiai, kuriuos numatoma nupjauti, tačiau šįkart tai tėra provokacija, pranešė savivaldybė.

„Kol kas nežinome, kas galėjo taip pasielgti. Viena tikrai aišku – šį medžių ženklinimą atlikome ne mes“, – tvirtino Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja R. Savickienė.

„Peržiūrėsime Laisvės alėjoje esančių vaizdo kamerų įrašus ir sieksime nustatyti medžius bjaurojančius ir tokiais veiksmais visuomenę klaidinančius viešosios tvarkos pažeidėjus“, – grūmojo Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Vytautas Jurkevičius.

Gal taip pasielgė aktyvistai, norėję atkreipti dėmesį į medžius šienaujančios savivaldybės veiksmus?