Quantcast

Ar bijote mirties? (apklausa gatvėje)

Jauni, brandaus ir jau solidaus amžiaus žmonės. Skubantys gatve, bet sustojantys akimirkai atsakyti į vieną mūsų pateiktą klausimą. Šį kartą – apie mirtį.

Raminta Krivickaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos medicinos mokslų studentė (19 metų)

Nebijau mirties. Kol kas. Jaunas žmogus dar nesuvokia ir nesupranta mirties, negalvoja, kad mirs. Nesmagu bendrauti su senais žmonėmis, kai žinau, kad netrukus jie išeis. Esu biologė, netikinčioji, todėl manau, kad mirtis – natūralus procesas, todėl netikiu pomirtiniu gyvenimu.

Virginijus Čimža, spaustuvės darbuotojas (40 metų)

Prieš porą mėnesių patekome į avariją ir buvome labai arti mirties. Net sunku kalbėti apie tai. Baisu. Kol kas dar jaučiu išgyvenimus, ne filosofiją. Bet jausmas kitoks nei paskaičius apie mirtį ar pamačius filmą. Nežinau, gal tai pasikeis? Dabar kitoks požiūris ir į artimuosius, dar labiau juos branginu. Tiesa, tikiu, kad po mirties kažkas yra.

Teresė Vaitekūnaitė, valstybės tarnautoja (59 metų)

Mirtis – tai mūsų gyvenimo pabaiga. Bet, kaip sako Bažnyčia, mes gyvensime ir po mirties. Kai tuo tikime, gyventi lengviau. Tuo tikiu ir aš, todėl mirties nebijau. Jos alsavimą jaučiau, kai kartą, būdama, regis, penkiolikos metų, vos nepaskendau Dubysoje. Bet tuomet kažkaip neįtikėtinai išsikapsčiau.

Aloyzas Rimkūnas, senjoras (78 metų)

Jau išmokau įsivaizduoti, kas yra mirtis. Esu ne kartą operuotas – mane medikai išjungia. Laikas ėjo, o staiga – manęs kaip nebuvę, nieko. Todėl mirties nebijau. Žinoma, ginčiausi nuo jos, bet pagal amžių jaučiu, artėja ji. Tiesa, ar kažkas yra po mirties – abejoju. Pavyzdį sakiau, per operaciją – manęs tarsi nėra. Turbūt kažkas panašaus įvyks ir po mirties.

Neringa S., tikybos mokytoja (32 metų)

Anksčiau, nuo pat mažens, mirties labai bijojau – tai buvo didžiausia mano baimė. Nuo to prasidėjo savęs ieškojimas ir kaip tą baimę nugalėti. Bet dabar stengiuosi pažint save, savo dvasią ir mirtis jau nebaisi. Stengiuosi su ja susidraugauti. Atėjome vieni į pasaulį ir išeisime vieni. Tikiu pomirtiniu, amžinuoju gyvenimu. Tikėjimas padeda nugalėti mirties baimę. Kuo artimiau ir greičiau susidraugausime su savo siela, tuo mažiau bijosime mirties.

Mantas Lapinskas, ryšių su visuomene specialistas (33 metų)

Mirtis nėra pabaiga. Tai naujo kelio pradžia. Tačiau niekas nežino, koks bus šis naujas kelias. Beveik visos pasaulio religijos pripažįsta pomirtinį gyvenimą. Ir jei tiek daug žmonių galvoja apie tai, negali klysti – po mirties išties kažkas yra. Mirties nebijau, anksčiau ar vėliau mirsime visi. Tik nenorėčiau mirti jaunas. Ypač skaudu, kai miršta jauni žmonės arba vaikai.


Šiame straipsnyje: mirtismirties baimėapklausa

NAUJAUSI KOMENTARAI

Janina

Janina portretas
Mirties nebijau,jei tai būtų staigi mirtis,bet lėtinės mirties bijau ,ne dėl savęs ,bet dėl artimūjų kančių dėl manęs,nenoriu būti našta savo artimiesiems ,nes per daug juos myliu,vis galvoju,kaip norėtūsi dar pamatyri ,kaip susitvarkė proanūkio mokslai užsibrėžti tikslai,o mirtis tai gyvenimo pabaiga,jei yra kas gero prisiminti,ir jei tiki ,kad susitiksi po mirties su savo išėjusiais artimaisiais ,tai nebaisu,

Keisčiausia,

Keisčiausia, portretas
kad pomirtiniu gyvenimu netiki biologijos specialiste pasivadinusi mergina. Tai, apie ką šnekama, tiesiogiai susiję su gamta, biologija, fiziologija. Nei žmogus nei gyvūnas, nei augalas nėra atskirai nuo gamtos. Todėl, kai suvoki, kad esi gamtos dalis, kad tu kaip medis, kuris numeta lapus ir vėl sužaliuoja, mirsi ir vėl gyvensi, tada gal ir lengviau mirties faktą suvokti. Žinoma, paties mirimo proceso norėčiau kuo lengvesnio ir tuo man būtų lengviau, jei man išeinant visus savo žemiškus reikalus būčiau susitvarkiusi.

Maja

Maja portretas
Koks naujas gyvenimas,baikit juokint,mirtis toum visos pasakyta.
VISI KOMENTARAI 25

Galerijos

Daugiau straipsnių