Quantcast

Apdovanotas prof. L. Mažylis turi naujų planų

Didžiojo universiteto profesoriui Liudui Mažyliui įteikta 2017 m. Stasio Lozoraičio žurnalistinė premija.

Gebėjimai nebestebins

Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) Stasio Lozoraičio premijos vertinimo komisija vieningai nusprendė aukščiausią kasmetį draugijos apdovanojimą – premiją "Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą" – skirti Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui L.Mažyliui.

Premijos laureato kolegė neapriklausomybę atgavusios Lietuvos, Kauno sąjūdžio spaudoje, Regina Pupalaigytė pastebėjo: "L.Mažylio straipsniai pasižymėjo ne tik aiškia ir labai taisyklinga lietuvių kalba ir grakščiu, kartais šiek tiek ironišku stiliumi, bet ir giliomis, logiškai sukonstruotomis įžvalgomis, perteikiančias to meto politines aktualijas ir teisingai numatančias ateitį."

"Kaip įdomu – profesorius dirbo žurnalistu jau prieš 30 metų! Tad dabar, stebint profesorius vedamą istorinių apybraižų ciklą per Lietuvos televiziją, jo gebėjimai nebestebins", – sakė premijos įteikimo iškilmėse dalyvavusi Sigutė Smetonaitė-Petrauskienė.

Pakėlė žmonių širdis

L.Mažylis labiausiai žinomas dėl Berlyne surasto Vasario 16-osios akto, išbudinusio tautą, tačiau šiuo keliu jis nuėjo neatsitiktinai – tai lėmė ne tik gilios profesoriaus šeimos lietuvybės, patriotizmo šaknys, bet ir deputato veikla Kauno miesto taryboje, darbas Sąjūdžio ir nepriklausomybę atgavusios Lietuvos spaudoje.

Žurnalistinis smalsumas, domėjimasis istorija, politika paakino kuklųjį profesorių sėsti į autobusą ir, nuvažiavus į archyvą Berlyne, pakelti Lietuvos žmonių širdis ir galvas – tokia pribloškianti L.Mažylio surasto dokumento svarba.

Žurnalistinio kelio pradžia

Tapęs populiarus, politologas, publicistas, istorijos tyrinėtojas L.Mažylis dabar jau žinomas ir kaip Lietuvos televizijos laidų ciklo "Šiandien prieš 100 metų" vedėjas.

Į klausimą, kada konkrečiai ir kur prasidėjo jo žurnalistinė karjera, prof. L.Mažylis jam būdingu lengvu kalbos stiliumi atsakė: "Moksleiviams skirtame žurnale, kuris išspausdino mano atsiųstą žinutę ir mano paties darytą nuotrauką. Na, o jei rimtai, tai žurnalistinę karjerą pradėjau 1989 m. lapkritį Kauno sąjūdžio spaudoje, kartu būdamas miesto tarybos deputatas. Pradėjau rašyti į "Kauno aidą", o netrukus buvau paskirtas laikraščio "Kauno laikas" redaktoriaus Kazio Požėros vienu iš pavaduotojų. Tiesa, prieš tai aš prašiau jo leisti man pagalvoti dėl šių pareigų, bet, grįžęs iš tarptautinės chemikų konferencijos Čekijoje – aš juk buvau chemikas, dirbau institute – pamačiau laikraštį, kuriame jau buvo išspausdinta mano, kaip laikraščio redaktoriaus pavaduotojo, pavardė.

Beje, šeima labai skeptiškai vertino mano galimybes dirbti šį darbą. Tačiau būtent darbas šiame dienraštyje 1990–1993 m. tapo pagrindiniu mano užsiėmimu", – sakė profesorius.

Penkios gyvenimo moterys

L.Mažylis džiaugėsi gavęs renginyje atminimui dokumentą, liudijantį, kad buvo įgaliotas stebėti Stasio Lozoraičio, kandidatavusio į Lietuvos Respublikos prezidento postą, rinkimų kampaniją.

Prezidentūroje gausiai susirinkusiųjų dėmesį prof. L.Mažylis atkreipė į įvairius sutapimus jo gyvenime ir veikloje.

"Esu 20-as premijos laureatas, ir Vasario 16-osios akto signatarų buvo 20. Pastebėjau, kad Istorinėje prezidentūroje, kur kasmet įteikiamos S.Lozoraičio premijos, dirba penkios moterys. Ir aš turiu penkias moteris – žmoną, dukrą, anūkę, uošvę ir sesę", – šypsodamasis vardijo laureatas.

Esu 20-as premijos laureatas, ir Vasario 16-osios akto signatarų buvo 20.

Paslaptingas planas

Pasak prof. L.Mažylio, televizijos dokumentinių apybraižų ciklo "Šiandien prieš 100 metų" idėjos autoriumi reiktų laikyti Edmundą Jakilaitį. Būtent jis pasiūlė profesoriui dalyvauti tame dokumentinių filmų cikle, tačiau L.Mažylis, grįžęs iš Berlyno, pats puoselėjo panašią idėją. Pirmosios ciklo apybraižos buvo, pasak profesoriaus, labai brangios visomis prasmėmis, o jų vedėju tapęs L.Mažylis netikėtai pačiam sau apčiuopė aktoriaus gyslelę. Laureatas džiaugėsi tikrų profesionalų komanda, kuri drauge su juo dirbo, kartu kūrė apybraižų scenarijus.

L.Mažylis asmeniškai ypač vertina dokumentinio ciklo apybraižą apie 1919 m. gruodžio 11-osios Lietuvos Tarybos pareiškimą dėl Lietuvos valstybingumo. Renginio pabaigoje laureatas dar kartą patvirtino savo ryšio su žurnalistika gyvybingumą.

"Turiu planą, susijusį su žurnalistine veikla, tačiau dabar nenoriu jo atskleisti. Dar per anksti", – mįslingai pasakė L.Mažylis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tam Paulius -- tu daugiau triedi nei kad tas

tam Paulius  -- tu  daugiau  triedi nei kad  tas portretas
alpukas , patrijote -idiote.....teisingai raso ,,,alpukas,,, nachren reikalingas tas popieriaus gabalas su parasais ,kada prasiko toki Pauliai lietuva ,nepriklausomybe , lita, savarankiskuma, tauta ir valstybinguma ...dabar tavo Pauliau visas dziaugsmas dirbt.[nors manau tu nedirbi is aferu gyveni]ir uzdirbt pinigus grybauskaites suveztiems 800 tukstanciu xoxolu banderu ,islamistu teroristu islaikymuj--jie tau mielesni uz lietuvius ,stai jie tau ir pakeis tavo tautiecius mokykis korana,ir garylka lakt su xoxolais....dabar jie tavo broliai-,,,lietuviai,,,

Tautvilis

Tautvilis portretas
Profesorius L. Mažylis atliko tą, ką turėjo padaryti Lietuvos įžymieji istorikai. Tačiau jie ne archyvuose sėdi ir tyrinėja, mokslinius darbus rašo, o ekskursauja. Na, gal parašys ekskursijų istorijas.

alpukai,

alpukai,  portretas
mauk į tus savo šliūnus. Pirma - išmok gerai lietuviškai rašyti. Tu nė mažo profesoriaus pirštelio, vargšeli, nevertas. Antra - rusų nemaišyk su Kremliumi, didysis politike. Tokių, kaip tu „didžiulių" kritikų tūkstančiai. Verkšlentojai, nevykėliai. Paulius.
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių