- Enrika Striogaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Vartai į metafizines erdves
-
Vartai į metafizines erdves
-
Vartai į metafizines erdves
-
Vartai į metafizines erdves
-
Vartai į metafizines erdves
-
Vartai į metafizines erdves
-
Vartai į metafizines erdves
-
Vartai į metafizines erdves
-
Vartai į metafizines erdves
-
Vartai į metafizines erdves
-
Vartai į metafizines erdves
"Parko galerijoje" pristatyta jauno tapytojo Kazimiero Brazdžiūno paroda "Defragmentacija", kurioje veriasi vartai į metafizines erdves, apgaubtas šaltų spalvų ir ironijos.
Kompiuterijos terminas
Pirmiausia būtų tikslinga išsiaiškinti defragmentacijos sąvoką, ypač, kad ji nėra iš filosofinio, psichologinio ar menotyrinio diskurso, kuriame terminas su sandu de turi griaunančią, ardančią, skaidančią konotaciją. Defragmentacija – tai kompiuterinių technologijų terminas, žymintis susisteminimą, atminties perkrovimą, kai atskiri failai savotiškai sudėliojami į lentynėles, įgyja tam tikrą tvarką bei seką.
K.Brazdžiūno "Defragmentacija" – tai tapybinė psichoanalizė, aiškinanti atmintyje likusius ryškius faktus, sapnus, įvykius, kitokius realaus pasaulio pamatymus, nuojautas bei išgyvenimus, "pasimatuojant" (tai geriausiai pamatoma parodoje, t.y. viešoje ekspozicijoje, kurią jau savaime veikia įvairūs kontekstai, prieš tai vykusios parodos), kiek jie universalūs, kiek atspindi kolektyvinę pasąmonę.
"Parko galerijos" parodoje kiekvienas K.Brazdžiūno paveikslas turi įdomią istoriją, tačiau drauge yra ir kiekvieno į juos žvelgiančiojo aktyviai rezonuojantis atspindys.
Pavyzdžiui, nutapyta eglė, primenanti šventinį Kalėdų medį, yra apjuosta spygliuota viela ("Eglėms") nori nenori sukelia įvairiausių minčių. Gal bėgimą nuo masinės šventės šurmulio, banalumo ir komerciškumo, taip pat – savotišką neišsipildymo, ilgesio skausmą ("Taip laukiau šventės stebuklo, bet jo nebuvo"). Arba refleksiją, kurią užfiksavo poetas Antanas A.Jonynas: "Pakabinkit, pakabinkit/ Ant kalėdinės eglutės/ Stebuklingą vėrinėlį/ Aršibaldo vaizdinių (...) Pakabinkit, pakabinkit/ Neramios tylos girliandą,/ Sprangią naikintuvų tylą,/ Užrakintą po žeme". Pagaliau – net paprastą nupjauto medžio skundą ir maištą ("Nenoriu kirsti eglutės ir puošti ją spalvotais dzinguliukais, apjuosiu ją spygliuota viela, erškėčiu vainiku").
Taigi iš paveikslo į žiūrovą plūsta apmąstymai, nes paveikia ir koloristinė paletė, ir kompozicija, ir išlaikomos meniškumo proporcijos pasirinktam (širdimi pagautam) figūratyvui, kaip simboliui ar ženklui, įprasminti. Beje, pats autorius eglės motyvu įkūnija švelnią, draugišką žmogaus prigimtį, kurią saugant dažnai ji apjuosiama atšiauria viela.
Ir taip atsitinka (žiūrovo ir paveikslo dialogas) stabtelėjus prie kiekvieno K.Brazdžiūno tapybos darbo, laukiant kol įsikraus kiaušinis ("Still waiting"), nurims įkaitęs, degantis telefonas ("Priekalas") ar suvizgins uodegą auksinis šuo ("Tekila/reposado").
Persmelkti nerimo
Natūralu, kad jauno, atviro, nuoširdaus, giliai mąstančio autoriaus darbai – skausmingi, persmelkti nerimo, pasaulio pabaigos nuojautų (juose nefigūruoja žmogus, tačiau būtent apie žmogų jie kalba daugiausia), analizuojantys egzistencinius dalykus.
Paveikslų spalvos nėra natūralistinės, jos šaltos, nukelia į kitą dimensiją, metafizinę erdvę, kurioje šis, realus pasaulis apšviestas kitaip: atrodo panašiai, yra atpažįstamas, bet kitas, nebeturintis aiškios ribos tarp sapnų, pasąmonės, būto ir nebūto, išsigalvoto ir tikro, išgyvento ar prasimanyto.
Kita vertus, eksponuojamuose tapybos darbuose yra labai daug šmaikščios ironijos, todėl skausmas nėra vien liguista depresija, neveikli desperacija ar koks juodas raištis ant akių. Aiškiai juntama, kad skausmas yra tikras, sveiko, jauno žmogaus, žvelgiančio į mūsų gyvenimų konformizmo luobą, kurio mes ne tik nebejuntame, bet priimame tai kaip savo odą. K.Brazdžiūnas – ačiūdiev – dar neužsiaugino storos odos, jo jutimai jautrūs ir, regis, teisingi, nes įtaigūs ir veikia dar ir dėl to, kad nesumeluoti, be jokios pastangos pasirodyti gudriam, žaismingam, kietam ar performatyviam.
Beje, parodoje vis dėlto figūruoja žmogaus veidas, bet turintis ikoniškumo, ženklo segmentą. Šalia didelio formato raudonų tonų paveikslo "Persekiojimas", kuriame pavaizduotas didžiulis kryžius – žmogaus kančios simbolis – pakabinti Karlo Gustavo Jungo ir Vytauto Mačernio nedidelio formato nutapyti portretai.
Grįžtant prie jau minėto išgyvenimų skausmo, kuris nėra depresyviai juodas, verta prisiminti V.Mačernio poezijos eilutę: "Aš laimingas esu,/ Laimingesnio pasauly nėra./ Netikėkite mano skausmu" – ši eilutė ypač taikliai atskleidžia ir šį tapybos darbą: kryžius yra ir skausmo, ir laimės simbolis, nes suvokti savo misiją, kad ir kokia ji būtų skausminga, jau yra laimė. Menininko išgyvenama kūrybinė satisfakcija taip pat yra laimė, nors trumpa ir efemeriška.
Nutapytas V.Mačernio portretas ne tik puiki nuoroda skaitant, jaučiant, reflektuojant , o iš tiesų – pamatant K.Brazdžiūno paveikslus, bet ir atskleidžia jų pačių poeziją – tarkim, tuščios, sustingusios, magiškos šviesos apšviestos sūpynės, už kurių plaukiantis, haliucinuojantis miško vaizdas ("Festivalis!") ar ištapyta magnetinio rezonanso užfiksuota kaukolės nuotrauka ("Artefaktas"), pagaliau tas pats "Persekiojimas" parodoje suskamba tarsi eilėraščiai – skaudūs, jautrūs, atviri, bet savaip šviesūs, neįklimpę liguistame nihilizme ir turintys savąsias perspektyvas.
Tarp sąmonės ir pasąmonės
Parodoje eksponuojamas K.G.Jungo portretas taip pat yra aiški nuoroda, ko reikėtų ieškoti ir galbūt atrasti šioje parodoje. Sąryšio tarp sąmonės ir pasąmonės, šešėlių (jų – ypač) archetipų, anima bei animus, taip pat kolektyvinės pasąmonės ženklų. "Šiuose darbuose aš analizuoju ne tik savo, bet kartu ir visos mano kartos būklę, žinodamas, kad tam tikram sąlyčio taške mes galime atrasti bendrą kalbą", – teigia K.Brazdžiūnas.
"Autorius lieja aliejiniais arba purškia aerozoliniais dažais, kai kada preciziškai ištapo, o kartais tik duoda primityvias užuominas, – analizuodama K.Brazdžiūno darbus pastebi dailininkė Vaida Opolskytė. – Taip įvairiai taikant technikas bei metodus taip pat atsiskleidžia asmenybės nevienalytiškumas, kaip būsena egzistuojanti tarp dviejų ar net daugiau skirtingų asmenybių. Taip intuityviai kuriami paveikslai apima fantaziją, atsiminimus, kitų pasakojimus, istorijas ar net nebūtus įvykius. Šia strategija menininkas ištransliuoja tam tikrus tapybinius (pa)sąmonės vaizdinius, o defragmentuota paroda tampa visų šių segmentų vizualiniu koliažu".
Taigi defragmentuodamas patį save, K.Brazdžiūnas išgyvena tapybines vizijas, o "vizija tampa tikra tik tada, kai pažvelgi į savo širdį. Kas žiūri į išorę, tas tik svajoja, o kas pažvelgia vidun, prabunda", – taip yra teigęs K.G.Jungas ir ši mintis puikiausiai atskleidžia paslaptį, kodėl iš skausmo gimusi paroda yra šviesi, be klyksmo, be nevilties, be pykčio. Todėl, kad ji prabudusio žmogaus. Gyvo. Jautraus ne tik sau, bet ir pasauliui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje9
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...