Deja, įgyvendinti savo užmojus lietuviams buvo labai sunku – pirmiausiai finansiškai, nes anuometė Australija buvo labai skurdi.

"Kaune jų gyvenimas buvo labai turtingas – žinoma, ne piniginiu atžvilgiu, o kultūriniu. Su Lietuvoje likusiais giminaičiais ryšys nutrūko dėl okupacijos ir noro apsaugoti savo šeimą. Ji sakydavo, kad Europa jos gražiais laikais buvo labai labai nuostabus reiškinys. Apie patirtį Kaune ji kalbėdavo tik gražiausius žodžius. Prisimindavo puikią vaikystę, kad reguliariai lankydavosi teatre, operoje, balete, koncertuose. Australijoje viską reikėjo pradėti nuo nulio", – pasakojo E.Gertsakis.

Tamsiosios ištakos

Pasakodami apie D.Nasvytytės veiklą Australijoje pašnekovai laiku kiek nusikėlė atgal atskleisdami dar vieną įdomų faktą, kodėl Vokietijoje buvo toks populiarus tuomet išraiškos (dabar modernus/šiuolaikinis) šokis.

D.Nasvytytė 1936 m. atvyko į hitlerinę Vokietiją pasižiūrėti Berlyno olimpinių žaidynių. Danutę ypač sužavėjo kruopščiai organizuoti masiniai pasirodymai, tarp kurių buvo galima pamatyti ir įspūdingų šokių numerių.

"Danutė buvo labai drąsi moteris ir tai pamačiusi ji kreipėsi į žinomiausią šokėją Europoje, modernaus šokio svarbiausią teoretiką Rudolfą von Labaną. Ji nuvyko pas jį ir pradėjo šokti. Hitleris daug dėmesio skyrė teatrui ir šokiui, tačiau, žinoma, turėdamas propagandinių tikslų. Vokietijoje modernaus išraiškos šokio buvo pradėta mokyti 1920 m. Naciai šio šokio elementus pritaikė masiniams pasirodymams. Beje, Leni Riefenstahl – žinoma vokiečių režisierė ir fotografė, anksčiau lankė tą pačią mokyklą kartu su Danute (Leni kiek anksčiau). Jeigu ji būtų nešokusi, ji nebūtų nufilmavusi tokių kadrų, kad ir iš tų pačių olimpinių žaidynių. Judesio elementai, atkeliavę iš išraiškos šokio, buvo labai paveikūs siekiant kurti idėjas apie galią, grožį ir bendruomeniškumo jausmo stiprinimą", – įsitikinę pašnekovai.

Lietuvė – novatorė

Vokiškas išraiškos šokis, kurį atsivežė D.Nasvytytė, Australijoje buvo visiškai naujas dalykas – anuomet čia dominavo baletas. Vietinė publika buvo konservatyvi, tad skleistis moderniam šokiui čia buvo gana sudėtinga. Tai supratusi kūrėja toliau ieškojo rėmėjų ir įtakingų asmenų pagalbos.

"Melburno universitete Danutė parodo dar ne vieną pasirodymą ir trupę pastebi to meto Australijos pramogų ir sporto verslo atstovas Johnas Wrenas, kuris ne tik padėjo įsteigti mokyklą, bet ir rėmė trupės gastroles po visą Australiją. Trupė sulaukė didelės sėkmės. Reikia paminėti, kad pati Danutė dėl sveikatos problemų nebešoko, bet ji 25 metus mokė šokti kitus", – pasakojo D.Nasvytytės sūnus.

Pramogų verslo atstovas J.Wrenas tuo metu buvo turtingiausias žmogus Australijoje. Anot E.Gertsakis, jis ypač domėjosi sportu, nes tuo metu pasaulį valdė vyriškoji galia, ir sportas buvo labai populiarus – ypač futbolas, boksas, žirgų ir dviračių lenktynės bei kt. Veikė lažybų punktai, iš kurių jis pasipelnydavo. Jis buvo labai protingas ir įdomus žmogus, nors ir neturėjo didelio išsilavinimo.

"Kai pirmą kartą sutikau Sigio motiną, o tada man buvo 21 metai, ji manęs paklausė: "Elizabeta, ar tu esi ką nors girdėjusi apie J.Wreną?". Aš atsakiau: "Taip, jis buvo didelis lošėjas apgavikas", – prisiminė D.Nasvytytės marti.

J.Wrenas buvo labai žinomas asmuo Australijoje, nors jo, anuomet nemėgstamų airių katalikų atstovo, nemėgo vietos elitas. Jis turėjo šešis vaikus, iš kurių trys buvo jo ypač mylimos ir remiamos dukterys. Viena dukterų buvo aktorė. 1910-aisiais, jau turėdamas klestinčią sporto imperiją, J.Wrenas pradėjo remti ir operą, dramos teatrą bei organizuoti pirmuosius Australijoje spalvoto kino seansus.

"Jis rėmė esančius teatrus, statė naujus, todėl, kad žinojo, kad medija ir naujosios technologijos, pramogos ir muzika gali būti tokios pat pelningos kaip ir sportas. Ir kai jis pamatė Berlyno šokio mokyklą (jo viena dukrų gyveno Berlyne, tad jis turėjo ryšių su Europa), labai maloniai priėmė Danutės pasirodymus. Be to, tai buvo unikalu, nauja, taigi jis taip ir nusprendė remti šią trupę", – teigė E.Gertsakis.