Quantcast

Užuovėja tapusi kultūrinė dykuma neužgesino aistros šokiui

Šiomis dienomis vykstantis Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis "Aura 26" dedikuotas šiuolaikinio šokio pradininkei Lietuvoje Danutei Nasvytytei. Festivalis buvo atidarytas šiai prieš 100 metų gimusiai kūrėjai skirta paroda "Labirintas".

Prie pastarosios idėjos įgyvendinimo prisidėjo iš Australijos atvykę D.Nasvytytės sūnus dailininkas, kompozitorius Sigis Gabrie (Sigitas Gabrijolavičius), pristatęs savo dailės darbus, ir jo žmona – parodų kuratorė Elizabeth Gertsakis, surinkusi visą įmanomą dokumentinę medžiagą apie šios unikalios šokėjos asmenybę. Svečiai iš Australijos dalijasi prisiminimais apie D.Nasvytytę ir jos nelengvą gyvenimą Australijoje.

Kaunas–Vokietija–Australija

Danutė Nasvytytė (1916–1983) gimė gydytojo Motiejaus Nasvyčio ir Salomėjos Banaitytės-Nasvytienės šeimoje. Buvo vyriausia iš trijų dukterų. Jos tėvas – didelis muzikos ir scenos menų gerbėjas. Tikėtina, kad jis buvo pirmasis Kauno gyventojas, turėjęs rimtą muzikos įrašų kolekciją.

Danutės motinos Salomėjos dėdė, kompozitorius Kazys Viktoras Banaitis gyveno tame pačiame name, viršutiniame bute. Vis dėlto Danutės tėvas nepritarė dukters norui mokytis šokti baletą, kadangi anuomet tai nebuvo priimtina mergaitei iš geros šeimos. Vis dėlto Danutė užsispyrė ir lankė įvairius šokių ir sporto būrelius, kol atrado jos sielą pavergusį išraiškos šokį, tuo metu išpopuliarėjusį Vakaruose, ir kuriam laikui išvyko jo studijuoti į Berlyną, į Juttos Klamt mokyklą.

Vėliau sugrįžusi į Kauną ji įkūrė išraiškos šokio mokyklą. Per antrąją sovietų okupaciją 1944 m. Danutė paliko Lietuvą ir su visa šeima persikėlė į Vokietiją, Dresdeną. Ten prasidėjus karui, su vyru Stasiu – Lietuvoje pripažintu smuikininku persikėlė į Australiją, kur gyveno iki mirties.

Kai kurie Danutės artimieji iš Vokietijos pasitraukė į Ameriką, o ji – į Australiją, į kurią ji atvyko 1948 m. Kurį laiką negalėję tęsti tos veiklos, kuria užsiėmė gyvendami gimtinėje, jie buvo priversti dirbti paprastus fizinius darbus: Danutė įsidarbino valytoja ligoninėje, Stasys – gamykloje, kartais dar buvo siunčiamas dirbti į vynuogynus Pietų Australijoje ar į plytų degimo karjerus.

"Į Lietuvą jie grįžti negalėjo, nes sovietams nereikėjo intelektualų Lietuvoje ir visus juos siuntė į Sibirą. Tad jie neturėjo pasirinkimo, todėl turėjo palikti Europą ir vykti kažkur kitur. Bet tie pirmieji metai Australijoje buvo siaubingi... Vėliau persikėlę gyventi į Melburną jie galėjo kiek atsipūsti, tačiau gyvenimo sąlygos ir čia nebuvo pačios geriausios, mat viename name teko gyventi susispaudus su kitomis šeimomis. Persikėlus į miestą, Danutė sutiko lietuvaites merginas, turinčias talentą ir norinčias šokti. Iš jų dvi ar trys buvo taip pat atvykusios iš Kauno", – sudėtingą tėvų emigracijos istoriją dėstė E.Gertsakis.

Atsitiesti ir pakelti kitus

1951 m. D.Nasvytytė subūrė šokio trupę "Danutė Nasvytis Creative Dance Group", kurią ir sudarė minėtos penkios šokėjos lietuvės. Melburno universiteto teatre trupė pristatė savo pirmuosius šokio spektaklius su modernaus šokio elementais. Tik pradėjusi tęsti šokio karjerą Australijoje, D.Nasvytytė ėmė ieškoti turtingo rėmėjo, galinčio pagelbėti jos trupei.

Ieškota kuo stipriau su kultūra susijusio žmogaus – būtent toks ir buvo dirigentas Bernardas Heinzas. Žinomas ir įtakingas tuometės Australijos muzikinės padangės atstovas pažinojo daugelį to meto muzikantų, jis buvo subūręs Melburno simfoninį ansamblį.

Būtent B.Heinzas sutuoktiniams padėjo įsilieti į to meto Australijos meninę aplinką. Jam labai rūpėjo ir muzikos edukacinė veikla mokyklose, kuriose steigdavo jaunųjų muzikantų orkestrus. Danutė buvo garsiai išsakiusi viltį, kad išraiškos šokis ir ritminė gimnastika turėtų tapti viena fizinio lavinimo krypčių Australijos mokyklose. Tai sudomino B.Heinzą, buvusį ir Melburno universiteto Suaugusiųjų edukacinės tarybos vyriausiuoju mecenatu. Jis šokėją pakvietė dirbti į Švietimo ir fizinio lavinimo skyrių, tačiau dėl rimtų stuburo pažeidimų Danutė šio darbo dirbti negalėjo.

"Danutė Australijoje rado kultūrinę dykumą, ji bandė surasti žmones, kurie galėtų padėti jai ir jos vyrui. Jie tikėjo, kad kartu gali padėti vystytis ir pačiai Australijai", – apie tėvų vizijas pasakojo sūnus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kaunietė

kaunietė portretas
Šokėjas ,rudeni su vasarinėmis basutėmis.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių