Užtruko visą mėnesį

Idėja vąšeliu lininiais siūlais išmegzti Vytimi, Gedimino stulpais, dvigubais kryžiais ir ąžuolo lapais papuoštą Lietuvos himną G.Sadauskienei kilo pernai. Piešinį mezginiui mokytoja rado audimo knygoje ir pritaikė jo schemą nėrimui. Numegzti 186 cm ilgio ir 111 cm pločio darbą iš beveik 1 kg siūlų mokytojai užtruko mėnesį. Pasak G.Sadauskienės, tai rekordiškai trumpas laikas, nes prie mezginio rasdavo laiko prisėsti ne kiekvieną dieną, o ir prisėdusi nunerdavo daugiausia 10–20 eilučių. "Aš mėgstu iššūkius, ir šis darbas buvo kaip tik toks. Kuo sudėtingiau, tuo labiau man norisi tai atlikti. Mezgiau nuo apačios, sunkiausia buvo išmegzti himno raides – dėl jų dažniausiai teko ardyti nėrinį. Juk visur kitur gali kažkiek improvizuoti: ąžuolo lapas gali būti ir truputėlį į šoną, niekas nepastebės, nors aš pati simetriją mėgstu. O tekste negali praleisti nei brūkšnelio ant "ū", nei nosinės ant "ę", – užsiminė pašnekovė.

Vandžiogalos laisvalaikio salėje, kur iki kovo pabaigos bus eksponuojama mokytojos darbų paroda "Lino kelias", šalia himno mezginio eksponuojamas nunertas Kristaus paveikslas. Pasak G.Sadauskienės, Kristaus paveikslą išmegzti buvo lengviau nei himną: pirmojo mezginio neteko išardyti nei eilutės. "Artimiausiu metu laisvalaikio salėje vyks švenčių, kurias šis darbas labai papuoš", – džiaugėsi Vandžiogalos laisvalaikio salės laisvalaikio organizatorė Gražina Mickūnienė.

Pirmiausia užbūrė origamis

Mezgimas virbalais ir nėrimas vąšeliu – beveik visą laisvalaikį užimantis mokytojos užsiėmimas. "Vaikai jau dideli, vyras šiam mano hobiui taip pat nesipriešina. Kartais nepadarau valgyti, bet ką nors numezgu. O šiaip, tai juk bet kokiu atveju moterys suspėja nudirbti visus darbus. Būna, kad kažką truputėlį apleidžiu, bet paprastai man užtenka laiko ir megzti, ir knygą paskaityti, ir valgyt pagaminti", – pasakojo matematikė, kuri, vaizdžiai tariant, anksčiau apmegzdavo beveik visą miestelį.

Vandžiogalos gimnazijoje G.Sadauskienė moko ne tik skaičiuoti – veda būrelį "Lankstome matematiką". Čia vaizdžiai supažindina moksleivius su geometrinėmis figūromis, jų transformacijomis ir įvairiomis lankstymo iš popieriaus technikomis.

"Pirmoji mane užbūrusi technika buvo origamis, – prisimena pedagogė, rodydama su mokiniais šia technika sukurtą didžiulę gulbę. – Origamis – akivaizdu, kad tai yra matematika, tik be pieštuko, liniuotės ir klijų. Tai yra tikslusis lankstymas: jei padarysi netiksliai – neišeis."

Matematikos kabineto lentynas Vandžiogalos gimnazijoje puošia ir kvilingo technika sukurtas gaublys, ir knygų lankstymo technika antram gyvenimui prikeltos knygos. "O čia – darbai, sukurti technika, kuri angliškai vadinama "Iris folding". Lietuviškai turbūt reikėtų sakyti skiautinių technika iš popieriaus, nors oficialaus šios technikos vertimo niekur nerandu, – rodydama paveiksliuką, sukurtą iš skirtingų spalvų lankstinių, kurie pasukti skirtingu kampu sudaro vieną bendrą piešinį, aiškina mokytoja. – Tai tiesiogiai susiję su skaičiavimais, matavimais, kad tu nepasiklystum darbo eigoje, kad gautum norimą rezultatą."

Suabejojo, ar tai matematika

Pasak mokytojos, visa Europa žino ir pripažįsta tokius užsiėmimus kaip lankstomoji matematika, o Lietuvoje jie daug kam sukelia abejonių. "Mano vedamą būrelį buvo atvažiavę tikrinti. Klausia, kodėl čia matematika? Bet juk mes dirbame su geometrinėmis formomis, tai padeda vaikams jas suvokti. Štai turime kvadratą, – pasakoja mokytoja ir kvadratinį rausvo spalvoto popieriaus lapelį kelis kartus perlenkia. – Kelios lenkimo linijos – ir lygiagretainis. Iš aštuonių tokių lygiagretainių išeina daugiakampis, kurį mokiniai vadina nindzės žvaigžde. Ji mobili – transformuojasi į aštuonkampį. Ir visa tai absoliuti matematika."

Mums lankantis Vandžiogaloje, mokytoja su dviem auklėtinėmis ruošėsi Vasario 16-osios šventei – lininių siūlų pynute žemėlapyje klijavo Lietuvos kontūrus. "Šia pynute išklijuosime visą žemėlapį ir bus lininė Lietuva", – aiškino būrelį "Lankstome matematiką" lankančios septintokės Smiltė ir Ineta. Merginos tikino, kad būrelis įdomus, jį lankant geometrinės figūros atrodo aiškesnės.

Užsiminus, kad matematika ir dailė – visiškai skirtingos disciplinos, G.Sadauskienė pasakė: "Aš tarp matematikos ir dailės jokios prarajos nematau – parodykite man meno kūrinį, kuriame nėra matematikos. O sudominti vaikus matematika per dailę galima. Šiaip matematika – gražus ir meniškas mokslas, jei jį supranti. Tiesa, jame nesi toks laisvas kaip mene, bet ir čia užtenka kūrybos."