Jos kurtos drobės skirtos gurmanams: subrandinto vaisiaus, gelmės ir kokybės, esant greitam gyvenimo tempui stabtelėti gebantiems lėto vartojimo mėgėjams.

2001-aisiais Vilniaus dailės akademijoje, Kauno fakultete, apsigynusi tapybos magistro laipsnį A.Liškauskienė paniro į savarankišką kūrybinį darbą. Ji yra surengusi ne vieną personalinę parodą, aktyviai dalyvauja vietinėse ir tarptautinėse grupinėse parodose, pleneruose bei simpoziumuose.

Per daugelį kūrybos metų spėjo susiformuoti specifinis, nesunkiai atpažįstamas A.Liškauskienės kūrybos braižas. Įvairių spalvinių derinių stačiakampius lopus ji jungia kaip dėlionę, panašią į žemėlapį, kuriame atsispindi tarsi iš paukščio skrydžio regimi laukų plotai. Toks spalvinių lopų kūrimas, jų dėstymas vienoje plokštumoje, sudūrimai menininkei – kaip žaidimas, nuolatinis ieškojimas.

Kaip muzikoje reikalingo garso suradimas, taip tapyboje garsus keičia spalvų tonai ir spalviniai deriniai, kurie ritmiškai išdėstyti suskamba įvairiais tonais ir pustoniais, sukurdami drobės paviršiuje tik nujaučiamo ar numanomo peizažo nuotaiką.

Menininkė sako, kad jos kūrinius žiūrovas turėtų pajausti, išgirsti, galbūt, net užuosti, bet ne suprasti. Iš tiesų suprasti nelabai yra ką, nes A.Liškauskienė dažniausiai kuria abstrakcijas. Realybėje sutiktus objektus ar reiškinius ji abstrahuoja iki konceptualaus ženklo ar vien tik spalvos lauko, jų identifikavimą paversdama gana sudėtinga užduotimi, kurią dažnai įveikti padeda nebent tik kūrinio pavadinimas.

Kartais už abstraktaus vaizdo slepiasi aplinkoje rasto motyvo naratyvas (pvz., "Daiktai sniege", 2011),  tačiau aktualių socialinių ar politinių kontekstų menininkė neliečia. Atvirkščiai, jos kūrybos objektas ir įkvėpimo šaltinis yra ją supanti tikrovė – artimiausia aplinka ir gamta, kuriuos meditatyviai stebėdama ji perkelia ant drobės ir taip užkoduoja išjaustą vaizdą simbolinėje srityje.

Ankstesnius savo kūrinius menininkė kūrė sudurdama lopus iš senų drobių išvirkščių pusių. Parodoje "Spalvų kolekcionierė" yra pristatomi darbai, sudurti jau iš menininkės sukurtų spalvinių lopų, tačiau, kaip ir ankstesnėse drobėse, čia iš atminties prasiveržia ilgą laiką stebėtų kraštovaizdžių spalvos, jų nuotaikos, atmosfera. Lopams kurti ji panaudoja tapybinius skudurus, prisigėrusius atsitiktinių spalvų dažų. Taip į kūrybinį procesą yra įtraukiama visa tapybinė aplinka, panaudojamos visos pokūrybinio proceso atliekos. Viską, kas susitepa dažu ir palieką spalvinį pėdsaką ant bet kokios materijos, menininkė panaudoja ir prikelia antram gyvenimui.

Kas? A.Liškauskienės personalinė paroda "Spalvų kolekcionierė".

Kur? Raudondvario pilyje.

Kada? veikia iki lapkričio 27 d.