Šimtmetį pasitinka atgimęs Pelėdų kalnas

Nuo vasario 16 d. Lietuvos kino teatrus pasieks filmas „Pelėdų kalnas“, kurio veiksmas vyksta legendinėje Kauno vietoje. Per šventes čia planuoja burtis ir laisvės simbolį kelti Kauno kolegijos bendruomenė, kauniečiai, miesto svečiai. Vis dėlto ne kiekvienas žino, kuo ši vieta unikali ir kokios aplinkybės lėmė tai, kaip Pelėdų kalnas ir jį supanti teritorija atrodo šiandien.

Vaizdingoje ir įspūdingą istoriją turinčioje vietoje jau daug metų veikia Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas, kadaise čia buvo legendinis Stepo Žuko technikumas, o tarpukariu – Kauno meno mokykla, išugdžiusi ne vieną žymių Lietuvos menininkų kartą. Kultūros paveldui priklausančią teritoriją juosia legendinė Vinco Grybo skulptūromis papuošta tvora.

Siekia išsaugoti ateities jaunimui

„Pelėdos – išminties simbolis. Džiugu, kad Kauno kolegijos bendruomenė ir miestas turi tą patį tikslą – išsaugoti šią vietą ateities kartoms“, – teigia Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotojas plėtrai ir infrastruktūrai Paulius Baltrušaitis ir pabrėžia pačios institucijos apsisprendimą, nepaisant sunkumų, saugoti ir tvarkyti miestui svarbią vietą.

Per šventes iškelta vėliava Kauno kolegijos bendruomenei ir miestiečiams dabar simbolizuos ne tik laisvę, bet ir vilčių sutvarkyti teritoriją išsipildymą. Daug metų kolegijos pastangos atkreipti visuomenės dėmesį ir sulaukti paramos tvarkant Pelėdų kalną neturėjo atgarsio.

Kaip pasakoja Kauno kolegijos bendruomenės nariai, apleistos tvoros ir trupančių skulptūrų skaudulys sukėlė visuomenės pasipiktinimą, šiuo klausimu nuolat domėjosi žiniasklaida, netgi susikūrė atskira visuomeninė organizacija pelėdoms saugoti, tačiau elementari problema, iš kur gauti lėšų tvarkybai, niekur nedingo.

Kauno kolegija intensyviai ieškojo būdų, kaip išsaugoti tarpukarį menančius objektus. Darbuotojai vargiai suskaičiuotų per dešimtmetį susikaupusius raštus, projektus ir prašymus, kuriuos adresavo su kultūros paveldu susijusioms institucijoms. Vis dėlto ilgą laiką pastangos buvo bevaisės – valdžia į kolegijos siūlymus atnaujinti statinį su meno objektais reaguodavo gana abejingai ir finansinės paramos neskirdavo.

„Vertiname žiniasklaidos ir bendruomenių pastangas atkreipti visuomenės dėmesį paramai gauti. Vis dėlto kol kas visi darbai atlikti tik Kauno kolegijos ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis“, – pastebi kolegijos atstovas.

Finansavo du trečdalius projekto

Žaliakalnio gyventojai, kolegijos studentai ir dėstytojai džiaugiasi – pagaliau šią žiemą buvo baigti kalną juosiančios tvoros atnaujinimo darbai, kuriuos inicijavo ir organizuoja Kauno kolegija. „Teliko nudažyti, tai darbininkai galės daryti tik atšilus orui“, – pasakoja P.Baltrušaitis ir pateikia nešventiškai skambančius, tačiau tikrovę atspindinčius skaičius.

Siekdama išsaugoti ir puoselėti patikėtą kultūros objektą, anais metais Kauno kolegija pasitelkė savus finansinius rezervus tvorai ir jos skulptūroms remontuoti. Bendra projekto vertė sudarė daugiau kaip 87 tūkst. eurų, 20 tūkst. eurų gauta iš Kauno miesto savivaldybės. Šios pinigų sumos pakako maždaug trečdaliui tvoros atnaujinti. Maža, bet svarbi smulkmena – šiuo metu tvorai gauta 700 eurų parama iš individualių rėmėjų. Ją kolegija taip pat planuoja panaudoti tolesniems Pelėdų kalno tvarkymo darbams.

Už kolegijos ir miesto lėšas jau restauruota daugiau kaip 30 pelėdų skulptūrų ir sutvarkyti atskiri tvoros segmentai. Pasak P.Baltrušaičio, būtent tvoros atnaujinimas pareikalavo daugiausia sąnaudų, nes tvoros metalinės dalys buvo išlūžusios, stulpai išjudinti, kai kurie atskilę nuo pamatinės dalies. Tvoros tvarkymo darbai sudarė didžiąją atliekamų darbų vertės dalį.

Pelėdų kalno teritorijoje esančiame Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakultete, kurį sudaro centrinis pastatas ir laikinoji M.K.Čiurlionio galerija, studijuoja būsimieji dizaineriai, fotografai bei dailės kūrinių restauratoriai. Fakultete organizuojami įvairūs dailės renginiai, plenerai, parodos, koncertai. Netoli yra žymaus skulptoriaus Juozo Zikaro namas, kuriame įkurtas dailininko memorialinis muziejus.

Užkoduota istorinė atmintis

Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakulteto dekanė dr. Sigita Saulėnienė pasakojo, kad XVI–XVII a. šioje dalyje augo miestas, prekyba, vokiečiai čia statė namus. „Kaunas buvo vadinamas Lietuvos vakariniais vartais“, – kalbėjo pašnekovė. Anot jos, XVII a. I pusėje buvo pastatyta nauja gynybinė siena, atsiremianti į kalną. 1655 m. atvykusi prūsų kariuomenė mūrinius įtvirtinimus padengė mediniais statiniais, bokštais.

1701 m. pro Kauną į Žemaitiją žygiavo švedų kariuomenė, mieste atsirado statinys „švedų šansas“, primenantis kelias viena ant kitos įžambiai sudėtas smėlio dėžes, 1774 m. – aštuonkampis įtvirtinimas. Įtvirtinimus naudojo tiek rusai, tiek vokiečiai. „1779 m. supiltas pylimas ir įrengta Kauno tvirtovės 9-oji baterija. Po baterija buvo sandėliai, vienu momentu ten buvo gipso liejykla, po kalnu ji turėtų būti išlikusi iki dabar“, – pasakojo dr. S.Saulėnienė.

Ant kalno kadaise stovėjo didieji karvedžiai, tokie kaip Napoleonas ir rusų kariuomenės vadai, bei stebėjo miestą – mat nuo čia puikiai matyti Šančių mikrorajono pusė, Aleksotas, Senamiestis, Šilainiai. Bėgant metams, pastatyti namai uždengė dalį matymo zonų, tačiau anuomet nuo kalno visas miestas buvo kaip ant delno.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SNORAS

SNORAS portretas
D.GRYBAUSKAITĘ UŽ GROTŲ!!,,

Anonimas

Anonimas portretas
"Daug metų kolegijos pastangos atkreipti visuomenės dėmesį ir sulaukti paramos tvarkant Pelėdų kalną neturėjo atgarsio..." Kol dešimtmečius Kauną valdė "patriotai", tol patriotams nebuvo pinigų:) Dabar tie patys "patriotai", kurie "neturėjo pinigų" klykia apie Palėdų kalną ir filmą:))) Juokinga, tačiau pats režisierius kalbėjo, jog dar 5-10 metų ir Kauną prarasime...Miestą užgoš "stiklainiai", kebabinės, odontologijos klinikos ir išparduotuvės.

Tomas

Tomas portretas
O apsviesta sutvarkyta? Vakare saugu pasivaiksciot?
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaune bus pagerbtas Tolerancijos žmogumi išrinktas rašytojas
    Kaune bus pagerbtas Tolerancijos žmogumi išrinktas rašytojas

    Sekmadienį Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU), bus pagerbti  2017 metų Tolerancijos žmogumi tapęs dramaturgas, rašytojas Marius Ivaškevičius ir pirmosios Leonido Donskio premijos laureatas istorikas Saulius Suži...

  • „Žiemos ekranų“ kasdienybės svečiai
    „Žiemos ekranų“ kasdienybės svečiai

    Tryliktasis prancūziško kino festivalis "Žiemos ekranai" žiūrovams pasiūlė įdomią ir vertingą prancūziško kino programą. Tiek naujausi režisierių darbai programoje "Svečias kasdienybėje", tiek dviem reikš...

  • Kaunas, nykstantis ir išnykęs: Galdiko namelis
    Kaunas, nykstantis ir išnykęs: Galdiko namelis

    Nedidelis, XIX a. pabaigoje statytas mūrinis namas, dar riogsantis už tvoros Savanorių prospekto ir A.Mackevičiaus gatvės kampe (Savanorių pr.81), tarpukariu priklausė dailininkui Adomui Galdikui, tad meiliai vadinamas Galdiko nameliu. ...

    19
  • Žydiškojo Kauno ikona, mėgusi kurti Aleksote
    Žydiškojo Kauno ikona, mėgusi kurti Aleksote

    V.Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyrius drauge su Kauno žydų bendruomene pažymėjo kauniečio rašytojo ir mokytojo Abraomo Mapu 210-ąsias gimimo metines. ...

    6
  • Fotografijos maištininko darbuose pražydę kasdieniai objektai
    Fotografijos maištininko darbuose pražydę kasdieniai objektai

    Kauno fotografijos galerijoje pristatomas fotomenininkas Remigijus Pačėsa (1955–2015) – vienas pirmųjų postmodernizmo atstovų Lietuvoje. Jo kūrybai būdingas iš menkniekio estetinę patirtį kuriantis minimalizmas, kūrybiniai eksperim...

  • Kaip atrodo amžinas kasdienybės peizažas?
    Kaip atrodo amžinas kasdienybės peizažas?

    "Dažną naktį sapnuoju nuotraukas. Vaizdai aiškūs, ryškūs, kartais spalvoti. Pabudus norėtųsi čiupti fotoaparatą ir bėgti ieškoti sapnuoto vaizdelio. Beviltiška. Tai tas pats, kaip nupaveiksluoti geltoną gulbę, matyt...

  • Požeminėje perėjoje – unikalus meno kūrinys
    Požeminėje perėjoje – unikalus meno kūrinys

    Vieną populiariausių Kauno požeminių perėjų papuošė pirma ir vienintelė Kaune, o galbūt ir visoje Lietuvoje,  meninė instaliacija, kurios dizainas buvo sukurtas kompiuterio pagalba. ...

    10
  • Parodoje – apie galimybę išnirti iš juodosios saulės spindulių
    Parodoje – apie galimybę išnirti iš juodosios saulės spindulių

    "Šiaip gyvenu puskvailį gyvenimą: rašinėju, paišinėju, kalinėju, biškį kariauju" – tai eilutė iš Rimvido Jankausko-Kampo laiško seseriai Virginijai. Rašydamas apie kariavimą, matyt, omeny...

    1
  • Kviečia jausmingai paminėti Kovo 8-ąją
    Kviečia jausmingai paminėti Kovo 8-ąją

    Retas žmogus žino, kad kovo 8-ąją švenčiamos tarptautinės moters dienos ištakos siekia netgi antikos laikus. Šią visame pasaulyje minimą dieną restoranai siūlo nepraleisti tarp namų sienų. ...

    9
  • Vilniečius pakerėjęs pianistas ruošia dar du nepamirštamus pasirodymus
    Vilniečius pakerėjęs pianistas ruošia dar du nepamirštamus pasirodymus

    Pianistas Andrew Tyson pasirodymu Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje pradėjo savo koncertų turą Lietuvoje. Mūsų šalies publikos dar laukia du jo pasirodymai: vasario 22 d. Kauno filharmonijoje ir vasario 24 d. Klaipėdos koncertų salėje. ...

Daugiau straipsnių