- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarptautinėje tarpdisciplininio meno parodoje "Šimtai jausmų Lietuvai" dalyvaujantys menininkai atskleidžia savo santykį su šalies istorija, tradicijomis.
Demokratiška koncepcija
Kartu su VšĮ Gabrielės meno galerija dar 2017 m. pradėtas įgyvendinti projektas kvietė kūrėjus sukurti darbus Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Įvairių sričių menininkai raginti pateikti pasakojimą Lietuvai, kurį sudarytų individualūs vizualūs pasakojimai apie valstybingumą, savojo santykio su šalies istorija ir lietuviškąja tapatybe aspektai. Vėliau vyko darbų atranka, o vasario 16-ąją paroda atidaryta.
Parodoje eksponuojamuose kūriniuose yra plėtojama Lietuvos istorijos, lietuvių tautinių raštų, folkloro, lietuviškų spalvų interpretacijos, daugelyje darbų dominuoja laisvės ir nepriklausomybės tema, išreikšta abstrakčia simbolika bei motyvais.
Savo žanrų įvairove, individualiai interpretuotu istorijos, lietuviškosios tradicijos, išplėtotu ar transformuotu liaudies meno motyvu parodos "Šimtas jausmų Lietuvai" kūriniai kalba šiuolaikine kalba, kuri lankytoją skatins savaip permąstyti savo santykį su Lietuvos atkūrimo šimtmečiu arba kviečia dialogo.
Neaplenkė ir užsieniečiai
Parodoje dalyvauti atrinkti 24 menininkai: fotografai, tapytojai, grafikai, tekstilininkai. Savo fotografijos darbus pristato Romualdas Kęstutis Augūnas, Feliksas Kerpauskas, Iridijus Švelnys, Žilvinas Kropas, Vigmantas Balevičius, Kristina Valasevičienė, fotografikos technika kuriantys Rimgaudas Aleksandras Maleckas ir Dangirutė Maleckienė. Fotografijų triptiką "Brangi praeitis" šį kartą pristato Berlyne gyvenanti ir kurianti menininkė Almyra Weigel.
Projekte dalyvauja tapytojai Pranas Griušys, Jurgita Balžekaitė, Jūratė Kluonė, Laima Kriukelienė, taip pat Vokietijoje gyvenantys Gabrielė Biering-Žemaitytė ir Tobias Biering, Gruzijoje gyvenantis dailininkas Arkadi (Aleko) Lomadzė, kurie pirmieji itin betarpiškai interpretavo ir plėtojo lietuviškosios tematikos motyvus savo darbuose.
Šioje parodoje dalyvauja tekstilininkės Danguolė Brogienė, Danguolė Čachavičienė-Bečelytė, Renata Laurinavičiūtė, Birutė Sarapienė, Aušra Sedlevičiūtė. Valentinas Varnas, Alvydas Urbietis pristato tarpdisciplininio meno darbus.
Simboliai ir atspindžiai
Paroda pasižymi tiek žanrų, tiek ir tematikos įvairove, tačiau ši įvairovė kuria ne nuobodų, bet gana dinamišką ir spalvingą pasakojimą, kuriame ryškėja skirtingi meniniai sprendimai, aktualizuojamos vis kitos prieigos prie Lietuvos istorijos ir laisvės temos.
Parodoje eksponuojamose fotografijose yra fiksuojami lietuviškosios gamtos motyvai, Lietuvos istorijai svarbūs ir aktualūs architektūros ir meno paminklai, žmonės.
Fotografų kuriami pasakojimai atspindi nors ir fragmentuotą, bet ryškią Lietuvos tikrovę, kurioje atsiskleidžia lietuviškojo peizažo dėmenys, įsižiūrima ir įsiklausoma į gamtos detalę (F.Kerpausko fotografija), vaizduojami Lietuvos nepriklausomybės simboliai, susimbolinamas ir sumoderninamas lietuviškojo peizažo vaizdinys (Ž.Kropo fotografija, sukurta soliaografijos technika, pavadinta "100 dienų soliaografijos"). A.Weigel fotografijų ciklas "Brangi praeitis" įprasmina asmenines praeities vietas, jas aktualizuoja.
Tekstilės tradicija
Bene labiausiai lietuviška tautinė simbolika išryškėja parodoje eksponuojamuose tekstilės darbuose, juose vienu ar kitu aspektu interpretuojama lietuviškoji mitologija, tradicinės lietuviškosios tekstilės tradicija.
Z.I.Dargienės kūrinys "Laimos tinklas", skirtas likimo deivei Laimai, atkartoja lietuviškosios tekstilės ornamentiką ir spalvas, tačiau kalba šiuolaikine kalba. D.Brogienė parodoje pristato dvi kompozicijas: "Purpurinė meditacija" ir "Protėvių ženklai II". Geometrizuotos formos, lietuviškai tekstilei būdingos ekspresyvios vyšninė ir violetinė spalvos autorės darbuose dominuoja, "įrašomos" į modernias, netradicines tekstilės formas, susisiekiančias su baltų simbolikos ženklais. Tekstilininkės B.Sarapienės darbas "Baltiška mandala" išsiskiria pastelinėmis lietuvių tekstilės spalvomis ir baltiškųjų simbolių pateikimu, sudėliojant juos į mandalą.
Tapybos motyvai
Vienu ryškiausių parodoje eksponuojamų darbų galima įvardyti P.Griušio tapybos darbą "Durbės mūšis", kuris išsiskiria išplėtotu dinamišku siužetu: mūšio fragmento vaizdinė interpretacija atkuria svarbų Lietuvos valstybės istorijos momentą.
Tapytoja L.Kriukelienė pristato diptiką "Lietuvos žemė", kuriame supriešinami istorinės praeities ir dabarties aspektai. G.Biering-Žemaitytė drobėje "Moteris, pasipuošusi su aukso kaspinu" lietuviškoji simbolika ir motyvai yra netikėti minimalistinio piešinio ir faktūros kontekste. Vokiečio menininko T.Bieringo darbe "Lietuviškas peizažas" augalija, paukščiai (lietuviškojo peizažo detalės) susisieja į ekspresyvių spalvų vaizdinį. Gruzinų menininko A.(Aleko) Lomadzės abstraktaus, dinamiško, itin spalvingo kūrinio "Laisvės kaina" centre dominuoja raudona linija, žyminti laisvę ir laisvės kainą, aktualią bei artimą tiek Lietuvai, tiek Gruzijai.
Savo žanrų įvairove, individualiai interpretuotu istorijos, lietuviškosios tradicijos, išplėtotu ar transformuotu liaudies meno motyvu parodos "Šimtas jausmų Lietuvai" meno darbai kalba šiuolaikine kalba, kuri parodos lankytoją skatins savaip permąstyti savo santykį su Lietuvos atkūrimo šimtmečiu arba kvies dialogo.
Kas? paroda "Šimtas jausmų Lietuvai".
Kur? kultūros centre "Tautos namai".
Kada? veikia iki kovo 15 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
GJan surengs dar vieną koncertą „Žalgirio“ arenoje: dabar jaučiuosi užtikrinta
Socialiniuose tinkluose dainų autorė ir atlikėja paskelbė ambicingo, jau antrojo savo muzikinėje karjeroje, koncerto Kauno „Žalgirio“ arenoje datą ir kviečia ten susitikti 2025 m. sausio 18 dieną. ...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Maironio premiją Kaunas skyrė vienai ryškiausių jaunosios kartos kūrėjų1
Poetė, literatūrologė ir filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė išrinkta šių metų Maironio premijos laureate. Tokiam komisijos sprendimui pritarė šią savaitę posėdžiavusi Kauno miesto taryba. Prestižinis įvertinimas ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!4
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...