Quantcast

Šimtmečio Užgavėnės Rumšiškėse: ką ši šventė reiškia lietuviams?

Lietuvai minint 100-ąsias valstybės atkūrimo metines, verta susimąstyti, ką reiškia lietuviui tradicinės Užgavėnės. Kokia tai šventė, greičiausiai, žino visi. Tačiau ką mums reiškia šis triukšmingas teatralizuotas karnavalas, kurį britų "The Guardian" įvardija kaip vieną geriausių Europoje?

Jau 37 metus iš eilės Lietuvos liaudies buities muziejuje organizuojamas Užgavėnių karnavalas, o dalyvaujančiųjų jame vis daugėja. Užgavėnių šventė yra kultūros renginys – tam tikra teatro forma, kai vaidinti gali visi. Tai patvirtina žmonių norą tapti šventės dalyviais, veikėjais, susitapatinti su Užgavėnių kaukių personažais ir tapti šio teatralizuoto renginio dalimi. Šis susitapatinimas šiuolaikiniam žmogui turi kiek kitokią reikšmę, nei būdavo anksčiau. Senosios Užgavėnių tradicijos siejasi su žemdirbyste, vaisingumu, atgimimu. Tradicijos tęsiamos ir šiais laikais, tačiau lieka nebeaktualu senovinė ritualinė Užgavėnių prasmė.

Muziejuje kasmet organizuojama Užgavėnių šventė siekia išlaikyti tradicijas, priartinti šiuolaikinį žmogų prie istorinės savo krašto praeities ir senovinių šventės rengimo aktualijų. Todėl net ir šiuolaikinėje Užgavėnių šventėje galima sutikti senuosius personažus: Lašininį ir Kanapinį, Morę, gausybę persirengėlių, kurių kiekvienas turi tam tikrą prasmę. Dainuoja daugybė muzikos kolektyvių, vyksta vaidinimai, šokiai, žaidimai, varžytuvės.

Bendro valgymo ir bendravimo tradicija šiuolaikinio meno projektuose paremta mūsų etnokultūros tradicijomis, kurios šiandien yra ypač populiarios ir mėgstamos.

Neapsieinama ir be pagrindinių šventės akcentų blynų ir šiupinio. Juk svarbiausia per Užgavėnes būti sočiam. Kultūros renginio metu gaminamas maistas ir bendro valgymo tradicija paskatina žmonių tarpusavio komunikaciją. Ne veltui vienas garsiausių pasaulio meno kuratorių prancūzas Nicolas Boirriaud šiuolaikinio meno projektuose naudojo reliacinio meno koncepciją. (angl. relational art / bendravimo menas). Jo kuruotose parodose meno kūriniai būdavo pritaikomi žmonių tarpusavio bendravimui, išėjimui iš savo privačios erdvės ir įsiliejimui į minią. Dažnai tokio pobūdžio parodose gaminamas maistas ir renginio dalyviams suteikiama galimybė bendrauti valgant, užmegzti naujus kontaktus, bendrauti su draugais ar šeima. Bendro valgymo ir bendravimo tradicija šiuolaikinio meno projektuose paremta mūsų etnokultūros tradicijomis, kurios šiandien yra ypač populiarios ir mėgstamos.

Bendrystės jausmas tarp teatralizuoto renginio dalyvių skatina kultūros pažinimo ir saviugdos procesus. Dar XIX a. filosofijos ir meno estetikos atstovas Arthuras Shopenhaueris rašė, jog gyvenime nuolat kontempliuoja meno kūrėjas ir meno suvokėjas, dėl to šis derinys tampa grynojo pažinimo objektu. Tai reiškia, kad dalyvavimas teatralizuotuose renginiuose – šiuo atveju daugiatūkstantinę minią sutraukiančiose Užgavėnėse Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse – ugdo dalyvių pagarbą savo krašto tradicijoms, istorijai, leidžia prisiliesti prie savo tautos šaknų. Tokie renginiai pasižymi tautiškumo išsaugojimu, tautos vienybės dvasios telkimu, tradicijų puoselėjimu, jie moko ir kloja pamatą asmens vertybinėms nuostatoms. Užgavėnių dalyviai, atsidūrę etnografinėje aplinkoje, skambant muzikai, šokiams ir senoviniams žaidimams, atranda nusiraminimo šaltinį, perima estetinę etnokultūrą ir užtikrina jos tęstinumą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Juozas

Juozas portretas
Nuostabi šventė. Nepamiršiu kai dar sovietmečiu mes suorganizavome Užgavėnių šventę, vienoje didelėje gamykloje ir viršininkų reakciją į tai. :)

:)

:) portretas
O čigonai ir žydai bus?
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių