Kauno valstybinė filharmonija paskutinį žiemos mėnesį pradės fortepijoninės muzikos vakaru. Jo viešnia – tarptautinių konkursų laureatė, pianistė Eglė Andrejevaitė.

J.Naujalio muzikos gimnazijos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) auklėtinė, meistriškumą tobulinusi Europoje, žinoma tiek Senojo žemyno, tiek JAV melomanų, pianistė šiandien pati dalijasi savo patirtimi su jaunesniais muzikantais: E.Andrejevaitė yra Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Muzikos akademijos dėstytoja. "Tikiu ir labai džiaugiuosi jais. Neabejoju, kad bent keletas taps muzikais, įdomiais ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui", – savo auklėtiniams komplimentų negailėjo pedagogė, vasario 1-osios vakarą atliksianti kitą – koncertuojančios pianistės – vaidmenį.

Rečitalyje skambės Johanno Sebastiano Bacho Chromatinė fantazija ir fuga d-moll, BWV 903, Ludwigo van Beethoveno Sonata Nr. 23, f-moll, op. 57 ("Appassionata"), Arvo Parto "Variationen zur Gesundung von Arinuschka", Claude'o Debussy kūriniai iš ciklo "Paveikslai" ir Frédérico Chopino Baladė Nr. 1, g-moll, op. 23.
Belaukiant koncerto – trumpa pažintis su E.Andrejevaite.

– Vienas blogiausių dalykų kalbinant žmones – užduoti jiems šabloniškų klausimų. Tačiau jie – beveik neišvengiami, kaip neišvengiami ir pažinties su žmogumi ritualai. Visada jautėte, kad būsite pianiste, ar tėvų pastūmėta atsidūrėte J.Naujalio gimnazijoje, kurioje besimokydama supratote, jog muzika – jūsų gyvenimas?

– Į muziką mane atvedė mama. Kartą išgirdo mane dainuojančią, buvau gal ketverių ar penkerių, ir nuvedė patikrinti muzikinę klausą. Metus lankiau paruošiamąją klasę Vilniuje M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje, vėliau įstojau į Kauno J.Naujalio muzikos gimnaziją. Beje, maždaug iki penktos klasės maniau, kad visi pasaulio vaikai mokosi tokiose mokyklose kaip aš. Nežinojau, kad yra vaikų, nesimokančių muzikos.

– Studijavote gimtinėje, meistriškumą tobulinote užsienyje, gyvenate ir dirbate gimtinėje. Jau vien dėl to esate pavyzdys jauniems muzikams, kurie pastaraisiais metais vis daugiau studijas renkasi užsienyje ir negrįžta į gimtinę. Talentingi žmonės aplink save kuria gerą lauką, patys yra kultūros vartotojai, todėl padeda formuoti gero skonio auditoriją. Kaip manote, ką reikėtų daryti, kad sustabdytume talentų nutekėjimą iš Lietuvos?

– Iš tiesų pasaulis tampa vis mažesnis: "toli" ir "arti" darosi vis labiau subjektyvu. Žinoma, jūsų klausimas labai aktualus jaunam, augančiam menininkui. Nemanau, kad įmanoma sustabdyti. Aš kviečiu ne stabdyti, o įsigilinti ir patarti, kur ir kada geriausia (iš)važiuoti.

Išvykstantiesiems svarbu užtikrinti, kad jie visada laukiami namuose – reikalingi savo šaliai. Domėtis, kaip sekasi, kviesti koncertuoti, atstovauti Lietuvai užsienyje. Patyriau nepaprastą kolegų lietuvių palaikymą užsienyje. Todėl galiu patikinti, kad išvažiavusieji su didele meile grįžta į Lietuvą, dalijasi patirtimi ir žiniomis.

– Jūs dėstote VDU Menų akademijoje. Kokie yra jauni žmonės, šiuo išskaičiavimu, racionalumu paremtu laikmečiu pasiryžtantys būti muzikais? Tikite jais?

– Esu nepaprastai nustebinta milžiniška jaunų studentų motyvacija ir noru groti. Tai buvo kiek netikėta. Kai studijavau LMTA, pirmame kurse buvome 20 pianistų. Man dabar atrodo, kad didžioji dalis iš mūsų neturėjo tokios asmeninės motyvacijos, kurią matau dėstydama VDU Muzikos akademijos studentams. Tikiu ir labai džiaugiuosi jais. Neabejoju, kad bent keletas taps muzikais, įdomiais ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui.

– Kaip manote, ar daug jūsų studentų ateis į rečitalį?

– Viliuosi, kad taip. Kita vertus, groti publikai, kurioje yra studentų pianistų, didžiulė atsakomybė.

– Koncerto programoje – J.S.Bachas, L.van Beethovenas, C.Debussy, F.Chopinas, A.Partas. Pagal kokius kriterijus atrinkote kūrinius šiam vakarui?

– Visi kūriniai į programą pateko labai individualiai. Pagroti F.Chopino pirmąją baladę buvo mokyklos laikų svajonė. L.Beethoveno "Appassionata" – į širdį krito pastaraisiais metais išgirdus žymaus šių dienų pianisto Lang Lango atlikimą Vienoje. Kiekvienas iš koncerto programoje skambėsiančių kūrinių turi asmeninę istoriją. Matyt, atėjo laikas jas papasakoti.

– Jūsų repertuare – ir šių dienų lietuvių kompozitoriai. Pagal kokius kriterijus atsirenkate kūrinius?

– Man labai svarbu, ar muzika veikia širdį, ar žadina emocijas.

– 2013 m. konkurse Austrijoje buvote apdovanota už geriausią šiuolaikinės muzikos kūrinio atlikimą – tąkart grojote Gedimino Gelgoto kūrinį. Nepasikuklinkite, kokių komplimentų sulaukėte?

– Apdovanojimą gavome kartu su scenos partnere smuikininke Augusta Jusionyte. Buvo labai malonu iškart po atlikimo išgirsti "bravo", išsprūdusį vienai iš žiuri narių. Vėliau buvome vadinamos singing and dancing Lithuanians (dainuojančiomis ir šokančiomis lietuvaitėmis).

– Kuris pianistas – praeities, dabarties, Lietuvos ar pasaulio – jums imponuoja ir kodėl?

– Sudėtingas klausimas. Labai daug fantastiškų pianistų. Pirma mintis – Danielis Barenboimas. Nekalbant apie pianisto techniką, tembrų, spalvų įvairovę, man ypač imponuoja jo daugialypė veikla ir reakcija į pasaulyje vykstančius procesus. 1999 m. jo iniciatyva įkurtas orkestras "West-Eastern Divan" yra fantastiškas muzikanto – aktyvaus taikos pasaulyje kūrėjo – veiksmas.

Iš Lietuvos pianistų žaviuosi Andriaus Žlabio, Mūzos Rubackytės koncertų programų pasirinkimu ir atlikimu.

– Kad taptum geru pianistu, reikia talento arba bent jau begalinio darbštumo. Kad taptum žvaigžde – dar ir charizmos. Kokių savybių reikia, norint tapti ne tik geru pianistu, bet ir nenusivilti savo pasirinkimu?

– Reikia asmeninio atsakymo į klausimą, kodėl negali negroti.

Kas? Foretpijono rečitalis, dalyvauja E. Andrejevaitė

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje

Kada? Vasario 1 d. 17 val.