Quantcast

Prieš spektaklį – pamąstymai apie ne(būtį)

  • Teksto dydis:

Nacionalinio Kauno dramos teatro didžiosios scenos fojė atidaryta septintoji tapytojos Linos Morkūnaitės-Vilkelienės personalinė paroda "(ne)BŪTIS".

"Gyvenime dažnai susiduriame su egzistenciniais klausimais. Vienas pagrindinių – ar aš gyvenu, o gal tik egzistuoju? Jeigu myliu – gyvenu? Jeigu dovanoju savo draugystę kitiems – gyvenu? Jeigu turiu svajonių – gyvenu?" – apie parodoje pristatomų paveikslų tematiką sako jų autorė. – Žmogus iš prigimties yra jausmų ir emocijų būtybė – malonių, nemalonių, svaiginančių ar įkyrių. Man visada patiko stebėti žmones, gilintis į tai, kaip jie jaučiasi ir kaip gyvena. Kadangi niekada nemėgau paviršutiniškumo, mane įkvepianti būtis kartais yra keista, kartais nemaloni, kartais intriguojanti, kartais svajinga. Kad ir kaip būtų keista, būtis gali pasirodyti net daikto pavidalu ir filosofiniu požiūriu, tai visiškai savarankiškai egzistuojantis dalykas."

Su tuo nesutikti, anot L. Morkūnaitės-Vilkelienės, neįmanoma.  Antai ciklas "Berniukas ir voras" gimė būtent įkvėptas daikto – mažos berniuko skulptūrėlės ir numirusio voro. "Vaikystės ir baimės, tyrumo ir mirties, draugiškumo ir žaidimų, tyrumo ir klastos temos užkabino vaizduotę ir sugulė drobėse. Meno kūrinys netikėtai pavirto būtimi. Tarp jo ir žmogaus būties skirtumas tik vienas – žmogus nuolat kinta, kaip ir jo būtis, o meno kūrinys tampa neišvengiamai pastovus", – sako autorė.

Būtis iš nebūties

Kiekvienas gyvenimą ir jo įprasminimą suvokia vis kitaip, o kai kas galbūt apie tai net ir nesusimąsto, pastebi autorė. Ne veltui ši tema visada buvo aktuali filosofams – nuo antikos iki viduramžių, nuo naujųjų laikų iki šių dienų. Nėra bendro atsakymo, o ir tas, kuris buvo, nuolat kito. Kaip pavyzdį dailininkė mini Parmenidą (515–450 m. pr. Kr.), kuris tarsi iš naujo atrado būtį, ištaręs savo genialius ir paprastus žodžius: "Nes juk mąstyti ir būti yra tas pat ir vis viena."

"Jis būtį traktavo viena prasme: būtis yra nekintama ir nejudanti, ji nekeičia savo vietos, nes judėti ji galėtų tik ten, kur jos nėra. Būtis neatsiranda, nes atsirasti ji galėjo iš to, kas nėra ji pati, t.y. iš nebūties. Pasak Parmenido, nebūtis neegzistuoja, jos nėra. O dabarties filosofas Arsenijus Čanyševas įrodinėja nebūties pirmumą ir viešpatavimą būtyje, nes būtis, pasak filosofo, – tik nebūties šešėlis, jos išvirkštinė pusė. Visa tikrovė yra nebūties vandenynas, kuriame būties tik tiek, kiek ant vandenyno paviršiaus išsiliejusios naftos lašelio plėvelės", – sako menininkė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Siaubas

Siaubas portretas
Tikrai kraupus paveikslai nesuprantama blogos reputacijos tapytoja matyt nesvariais budais prasimuse erdve, nes tokiems abejotiniems paveikslams ne Teatre Vietnam. Tiesiog tragedija.

Be reptucaijos

Be reptucaijos portretas
Tiesiog tapytoja be reptacijos, o tiek paveikslų ir jos pačios stilius kaip iš "kaimo"

kultura

kultura portretas
geri darbai Kas jums zmones darosi ko tokie pikti
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių