- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien Kaune atidaryta dailininkės Aleksandros Laucevičiūtės-Čipkienės (1922–2009) paroda "Poeto mūza – Savoldo angelas".
Renginio metu rašytojo Alfonso Nykos-Niliūno eilėraščius skaitė aktorius Petras Venslovas, muzikinę programą atliko Dovilė ir Jurgis Juozapaičiai.
Saviti kūriniai
Šiais metais Berenika ir Aris Čipkai Nacionaliniam M. K.Čiurlionio dailės muziejui padovanojo savo mamos Aleksandros darbus. Guvi, nerimstanti, nenustygstanti vietoje menininkė ieškojo naujų raiškos būdų ir naujų stilistinių priemonių.
Meno kūriniai saviti, technika įvairi – ji tapė ant keraminių vazų, ant drobės. Amerikoje pasinėrė į abstraktų ekspresionizmą. Jos pagalbininkais tapo dažai, drobė ir laki vaizduotė, dėl kurios ir gimė ekspresyvių potėpių kūriniai.
Draugai ir artimieji ją vadino švelniu vardu – Sandra. Taip ji ir pasirašinėjo savo paveikslus. Dailininkas Romas Viesulas, vertindamas pirmuosius menininkės kūrinius, rašė: "Nuo pat meno mokyklos dienų nebuvo abejonių, kad Sandra turi didelę spalvos pajutimo dovaną. Pažvelgus į darbus detaliai, ankstyvesniu laikotarpiu, kur netrūkdavo spalvinio skaidrumo, pasitaikydavo ir komplikuoto, kartais prieštaraujančio peizažinio monologo. Vėlesnieji ir dabartiniai darbai rodo didelį apsisprendimą ir išreikštos minties bei priemonių tiesumą. Tai geros tapybinės brandos ženklai."
Mokėsi šokio meno
A.Laucevičiūtė-Čipkienė gimė 1922 m. balandžio 25 d. Kuršėnuose. Persikėlusi į Kauną, mokėsi gimnazijoje ir domėjosi daile, ypač M.K.Čiurlionio mistiniu pasauliu, vėliau – A.Samuolio ir A. Gudaičio kūryba. Tačiau anuomet jauną gimnazistę labiau traukė ir kerėjo D.Nasvytytės modernaus šokio studija.
Šokio meno mokėsi ir Austrijoje, pas Rozaliją Hladek, prie Vienos muzikos mokyklos. Tačiau meilė dailei – noras piešti, prakalbinti drobę savo sielos kalba, tapyti – lydėjo visą laiką ir prasiveržė Vokietijoje.
Štai kaip pasakoja menininkė: "Dailę pradėjau studijuoti pokariu Freiburge, prof. V.Vizgirdos ir A.Valeškos klasėse, lankiau prof. Galdiko akvarelės kursą ir kt."
Šią meno ir amatų mokyklą – Ecole des Arts et Metiers Freiburge įsteigė dailininkas Kazimieras Vytautas Jonynas. Čia studentai buvo lavinami visapusiškai: dėstomi meno pagrindai, mokoma kalbų, filosofijos, meno istorijos – dėstė A.Čipkus, H.Nagys, A.Rannit, V.Vizgirda, A.Valeška, V.Kmitas, dr. J.Kaunas, A.Galdikas. A.Laucevičiūtė rašė: "Visus mus anuomet žavėjo poimpresionistinė mokykla, ir pirmą kartą originalai buvo prieinami mums. Gal tuo laiku didžiausias dievas buvo Picasso, kuris stebino priblokšdamas. Bonnard‘as atrodė emocionalesnis, labiau niuansuotas, artimesnis. Čia teko pirmą kartą matyti Braque, Van Gogh." 1947 m. Sandra sėkmingai baigė Meno mokyklą ir gavo V.K.Jonyno pasirašytą mokslo baigimo pažymėjimą.
Lemtingas susitikimas
Vokietijoje sutiko artimą sielą – poetą Alfonsą Čipkų (A.Nyką-Niliūną), ištekėjo. Persikėlę į Ameriką, apsigyveno Baltimorėje. Amerikoje dirbo keliose privačiose tapytojų studijose, bendravo su dailininku Joanu Westermanu. Lankė Baltimorės meno mokyklą – Museum of Art School, tobulinosi pas tapytoją Keithą Martiną. Įtaką darė vienas žymių dailininkų ekspresionistų – Jacksonas Pollockas. A.Laucevičiūtė buvo vertinama amerikiečių dailininkių pasaulyje.
Dailininkas A.Valeška, kuravęs vieną iš A.Laucevičiūtės parodų, rašė: "Sandra visa savo kūryba yra europietė daugiau negu visi kiti mūsų jaunieji dailininkai. Ji net savo koloritu primena Nepriklausomos Lietuvos tapytojus. Dailininkės spalvų derinys gana pavojingas, nevartojant pasažo tarp vienos ar kitos spalvos. Sandra ilgą laiką tylėjo. Atrodė, kad ji tapybą jau užmetusi. Bet šiandien štai regime visą jos individualią parodą, kurioje akys užkliūva už spalviniu ir kompoziciniu atžvilgiu gerai nusisekusių kūrinių."
Dailininkė Meila Balkus jos kūrybinį braižą lygino su A.Galdiko. Anot jos, "tiek A. Galdikas, tiek Sandra Amerikoje, patekę į naują kraštą, sugebėjo plačiai išvystyti savo potencialą, asimiliavo naujus kultūrinius reiškinius ir pasinaudojo ta laisve, kurią Amerika jiems siūlė. Tai reikalavo ir drąsos, ir didelio kūrybingumo".
A.Laucevičiūtė-Čipkienė mirė 2009 m. gegužės 29 d. Jos vyras poetas A. Nyka-Niliūnas savo žmonai Sandrai dedikavo visą kūrybą ir parašė jos atminimui skirtą knygą "Dienoraščiai 2009–2012".
Tapytoja A.Laucevičiūtė-Čipkienė surengė nemažai personalinių ir kartu su kitais dailininkais grupinių parodų Niujorke, Vašingtone, Čikagoje, Baltimorėje. Jos kūrybinis palikimas – per 150 paveikslų ir per 30 ištapytų keraminių vazų. A.Laucevičiūtė puikiai valdė ne tik teptuką – ji parengė Lietuvių Bostono enciklopedijai nemažai tekstų meno temomis.
Kas? Paroda "Poeto mūza – Savoldo angelas"
Kur? Nacionalinio M. K.Čiurlionio dailės muziejaus A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V.Putvinskio g. 64
Kada? Iki spalio 1 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Snieguolė“ – pasaka apie šiandienos problemas3
Snieguolės pasaka atitinka tipiškos pasakos modelį, propaguojantį tradicines vertybes. Snieguolė – moteris, kurios išgyvenimas priklauso nuo jos moteriškumo priėmimo, nulemto vyriškų vertybių, tokių kaip paklusnumas ar...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Kauno teatralų apdovanojimai „Fortūnos“ (vaizdo įrašas)1
Tarptautinės teatro dienos proga Kaunas tradiciškai sveikina ir apdovanoja profesionalius kūrėjus, aktorius, režisierius. ...
-
Kviečia į bavarišką savaitgalį Kaune: vokiškas maistas, tradicinė muzika ir „Oktoberfesto“ nuotaika15
Ar teko lankytis garsiajame Miuncheno alaus festivalyje „Oktoberfest“? O galbūt lietuviškajame „Oktoberfeste“? Pirmąjį balandžio savaitgalį turite progą tai padaryti: nors pats festivalis organizuojamas rudenį, balandžio ...
-
Lietuviškų šaknų turinti JAV džiazo žvaigždė Nicole Zuraitis surengs koncertą Pažaislio vienuolyno kieme1
Birželio 28 d. Pažaislio vienuolyno kieme skambės džiazas. Lietuvių kilmės JAV džiazo žvaigždė Nicole Zuraitis, trimitininkas bei vokalistas Vytautas Grubliauskas ir Tomo Botyriaus diriguojamas Kauno bigbendas Pažaislio muzikos festivalio publikai p...
-
Po sunkios ligos mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro operetės primadona D. Dirginčiūtė9
Likus porai savaičių iki 82 gimtadienio mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė, pirmadienį pranešė teatras. ...
-
„Pažaislio liepų alėjos vakarai“ skelbia sezono programą: suderinta įvairiems muzikiniams skoniams1
Nuo gegužės 29 d. iki rugsėjo 4 d. koncertų ciklas „Pažaislio liepų alėjos vakarai“ kviečia skirti trečiadienius muzikai ir pristato 11-ojo sezono programą, kurioje netruks premjerų, sugrįžimų, naujų vardų ir užsienio svečių. &bd...