- Gintarė Vasiliauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Parodoje – netikėtai atrasti kūriniai
-
Parodoje – netikėtai atrasti kūriniai
-
Parodoje – netikėtai atrasti kūriniai
-
Parodoje – netikėtai atrasti kūriniai
-
Parodoje – netikėtai atrasti kūriniai
-
Parodoje – netikėtai atrasti kūriniai
-
Parodoje – netikėtai atrasti kūriniai
-
Parodoje – netikėtai atrasti kūriniai
-
Parodoje – netikėtai atrasti kūriniai
-
Parodoje – netikėtai atrasti kūriniai
-
Parodoje – netikėtai atrasti kūriniai
-
Parodoje – netikėtai atrasti kūriniai
-
Parodoje – netikėtai atrasti kūriniai
-
Parodoje – netikėtai atrasti kūriniai
A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje atidaryta dailininkės Irenos Knizikevičiutės-Jakubauskienės (1938–1992) kūrybos paroda. Nors menininkė buvo labiau žinoma kaip taikomosios dailės atstovė, tapyba akvarėle, grafika ir piešimas jai visada buvo artimi – išliko keli šimtai dailininkės darbų.
I.Knizikevičiutės-Jakubauskienės 80-mečiui paminėti skirta paroda leidžia pažinti niekada neeksponuotus menininkės kūrinius, keliauti skirtingais jos kūrybos laikotarpiais.
Talentas – portretams
Pristatomi I.Knizikevičiutės-Jakubauskienės mokyklos ir studijų laikotarpio piešiniai, eskizai, akvarelės bei grafikos darbai liudija apie dailininkės darbštumą ir išskirtinį talentą. Menininkei bebaigiant Kauno vidurinę dailės mokyklą išryškėjo gabumas tapyti portretus – ji niekada nenustojo tobulėti šioje srityje, daug dėmesio šiam žanrui skirdavo ir vėliau.
Dailininkės eskizuose nugulė artimųjų, studijų draugų ir kasdieniame gyvenime sutiktų žmonių atvaizdai. Siekdama tobulumo menininkė neretai to paties asmens portretą liedavo akvarele keletą kartų, kol pasiekdavo visiškai ją tenkinantį variantą. Įstojusi į Vilniaus dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija), ji susidomėjo peizažų ir aktų tapyba. Šiuo laikotarpiu sukurti Juodkrantės ir Klaipėdos peizažai. Savo grafikos darbuose menininkė taip pat mėgdavo iliustruoti žymių lietuvių rašytojų kūrinius, pavyzdžiui, Antano Vienuolio "Užkeiktuosius vienuolius" ir Juozo Baltušio "Parduotas vasaras".
Svarbu, kad meno gerbėjai pagaliau išvystų menininkės kūrinius ir tinkamai juos įvertintų.
Menininkė pasižymėjo ypač stipria lino raižymo technika – keletą šių darbų galima išvysti ir parodoje. Pradėjusi dirbti dizaino ir reklamos srityse, dailininkė neapleido vaizduojamosios dailės ir toliau kūrė portretus, natiurmortus, grafikos darbus. Tuo metu sukurtuose portretuose išryškėjo naujas braižas, sudėtingesnė technika.
Vėlesniuose I.Knizikevičiutės-Jakubauskienės kūriniuose aptinkamas siekis kelti filosofinius klausimus, išreikšti žmogiškąją kančią. Paskutiniojo laikotarpio darbai persmelkti negeros nuojautos, liudijantys skausmą, liūdesį.
Netikėtos radybos
Postūmiu surengti I.Knizikevičiutės-Jakubauskienės retrospektyvinę parodą dailininkės artimiesiems tapo netikėtas radinys. Praėjus 20 metų po menininkės mirties, buvo atrasta daugiau kaip 300 jos kūrinių, kurių nemaža dalis buvo itin prastos būklės. Atrinkus ir atnaujinus geriausiai išsilaikiusius darbus, jie perduoti saugoti Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui. Būtent šie darbai sudaro nemažą ekspozicijos dalį.
Vis dėlto kai kurie dėmesio verti kūriniai per daug nukentėjo, kad juos būtų galima eksponuoti. Nors per savo gyvenimą I.Knizikevičiutė-Jakubauskienė sukūrė daug akvarelės, grafikos darbų ir piešinių, ji nedalyvaudavo parodose, kuklindavosi plačiau atverti savo kūrybos archyvus. Dailininkės artimieji įsitikinę, kad atėjo metas į dienos šviesą ištraukti plačiajai visuomenei nežinomus darbus. Pasak jų, I.Knizikevičiutė-Jakubauskienė be galo mėgo tapyti, nuolat tobulinosi ir kurdavo net užklupus juodžiausioms mintims, tad svarbu, kad meno gerbėjai pagaliau išvystų menininkės kūrinius ir tinkamai juos įvertintų.
Svajonė neišsipildė
Kaunietė I.Knizikevičiutė-Jakubauskienė labiau žinoma kaip taikomosios dailės atstovė. Baigusi studijas dailininkė kurį laiką dirbo dizainere, priimdama Kauno dailės kombinato užsakymus – sukūrė dizainą lietuvių pamėgtų saldainių "Voveraitė" ir "Meška šiaurėje" popierėliams.
Vėliau dirbo Vytauto parko reklamos skyriuje, Kauno miesto reklamos biure. Nuolat tapydama ir semdamasi įkvėpimo iš gyvenimo, menininkė svajojo įkurti privačią dailės studiją vaikams. Tačiau, gyvenant sovietinėje Lietuvoje, tokia idėja buvo panašesnė į fantaziją, kadangi oficialiai turėti tokią studiją nebuvo įmanoma.
Vis dėlto buvo pradėtas rengti projektas – suplanuotas priestatas, kuriame būtų galima organizuoti pamokas. Deja, svajonėms taip ir nebuvo lemta išsipildyti – dailininkės gyvenimą nutraukė sunki liga.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!1
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje9
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...