Grupelė kinų, vokiečių ir rusų buvo laimingi atsitiktinai patekę į nuotaikingą, spalvingą bei kvapnią lietuvių šventę Onines.

Aukštaitijos gatvinio rėžinio kaimo Pagėrių sodyboje, kur šeimininkavo Ona, kvepėjo ne tik juoda rugine duona, bet ir lašiniais, kiaušiniene, pyragu, baltu varškės sūriu, įvairiomis vaistažolėmis ir gira. Tiesa, vaišinamasi, šokama, žaidžiama skambant ir ansamblio "Sutaras" dainoms, buvo vėliau, jau apdovanojus Onas, o kelias, įsitaisiusias kaip karalienes ant papuoštos kėdės, pakilnojus į orą.

Neatitraukdami akių kinai nuolat fotografavo ir filmavo juos užbūrusią egzotišką šventę.

"Labai įdomu, labai", – šypsojosi susižavėję azijiečiai.

Giedant senas lietuviškas giesmes bei dainas ansamblių „Praviena“ ir „Liktužė“ nariams, svečiai kaimelio gatve nulingavo iki lauko, kur buvo kertami ir rišami rugiai.

Užsieniečiai ir lietuviai susipažino su rugiapjūtės darbo įrankiais, kas sukėlė egzotiškus ir nepatirtus jausmus ne vienam žmogui, ypač jaunimui. Drąsuoliai galėjo patys surišti rugių pėdą.

"Kiekvienais metais apsilankau šioje gražioje šventėje. Čia turbūt jau dešimtą kartą, – šypsojosi iš Šakių rajono, Lekėčių kilusi, dabar Kaišiadorių rajone gyvenanti Ona Purienė. – Čia pjauna javus, kepa duoną, kurios nekantriai laukdavome, kol ją iškeps mama. Tai primena vaikystę."

Jauniausiai šventės dalyvei Onutei liepos 25 dieną sukaks tik dveji metukai.

"Ji gimė Oninių išvakarėse, be to, mano ir vyro prosenelės buvo Onos, todėl ir davėme tokį vardą", – šypsojosi Onutės, taip pat Elžbietos ir Jurgio mama.

Vyriausiai Rumšiškėse apsilankiusiai Onai vasarį sukako 83 metai.

Ona Česlova Lasienė Rumšiškėse rengiamoje Oninių šventėje apsilankė trečią kartą.

"Visada dalyvauju tradicinėse mūsų šventėse. Ir Užgavėnėse, ir Žolinėse. Dabar – rugiapjūtės pradžia. Gerą saugoti savo etnokultūrą, – švytėjo Ona. – Reikia puoselėti nykstančius papročius, kurie dabartiniam jaunimui būna jau nesuprantami. Todėl gaila, kad tokioje šventėje mažai jaunimo".

Tiesa, Ona pastebėjo, kad pamažu juntamas atgimimas, kai žmonės vėl atgaivina savo tradicijas.

"Mano anūkas taip pat nepamiršta lietuviškų tradicijų, dalyvavo liudininkų Rumšiškėse rengtose vestuvėse", – pasakojo tarp Dzūkijos ir Suvalkijos kilusi Ona.

Pagal dabartinį paskirstymą – tai Lazdijų rajonas. 83 metų moteris kilo iš didelės šeimos – septynios sesės, du broliai.

"Tėtis buvo didelis ūkininkas, turėjo avių, 10 melžiamų karvių. Dar dabar važiuoju padirbėt ūkyje į tėviškę, – tęsė O.Č. Lasienė. – Deja, atėjo tremties metas. Trėmė ir mane, ir tėvus. Kai mus vežė, susidėjo daiktus ir piemenukas su tarnaite. Sakė, kad vyks į tremtį kartu. Bet tai – jau kita ir labai ilga istorija".