- Jūratė Kuzmickaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per pokalbį su Leonu Kačinsku, Kauno priklausomybės ligų centro Stacionarinio priklausomybės ligų skyriaus vedėju, jo telefonas skambėjo gal penkis kartus. Kažin kokia spalva L.Kačinsko paveiksluose atspindi įtemptą jo darbotvarkę?
Kabinete – apie paveikslus
Apie ką mes nesikalbėjome? Apie darbą. Apie priklausomybes nuo alkoholio, kvaišalų, lošimo, vaistų, kompiuterinių žaidimų ir nežaidimų, kurių stabdymas kartais panašus į Sizifo triūsą ritinant į kalną akmenį, bet viltis ir profesionalų pastangos visada išlieka. Ir kartais pavyksta. O kartais – ne, bent jau ne iš pirmo ir net ne iš antro ar trečio karto.
"Visos skyriaus lovos šiuo metu užimtos, visos keturiolika", – atsiliepęs telefonu kažkam aiškino L.Kačinskas, pasiūlęs mums išgerti kavos iš mažų grakščių puodelių. Jo kolekcijoje jų – maždaug 85.
Apie ką kalbėjomės? Taip, apie tuos kolekcinius puodelius ir apie L.Kačinsko paveikslus, puošiančius ir gydymo, ir ne gydymo įstaigų, ir privačių būstų sienas. Vienas paveikslas, "Miškas rudenį", kabo ir nusipelniusio Lietuvos gydytojo psichiatro L.Kačinsko kabinete.
"Labai jį mėgstu. Patinka, ir viskas. Norėjau jį matyti savo kabinete", – apibūdino autorius santykį su kūriniu, kuriame tankūs medžių siluetai dega akinančiomis rudens spalvomis.
Į urną įdėjo relikviją
Nusipelniusio gydytojo vardas L.Kačinskui buvo suteiktas prieš metus, per Medicinos darbuotojų dieną. "Net nežinau, ką tas man suteiktas vardas labiau pradžiugino – mane ar mano tėtį, – tarė gydytojas. – Tėtis buvo nusipelnęs žemės ūkio darbuotojas ir tas žodis "nusipelnęs", skirtas man, jam kėlė džiaugsmą. Gal ne džiaugsmą, bet pasididžiavimą. Jis manimi didžiavosi."
Savo kortelę su užrašu "Nusipelnęs Lietuvos gydytojas psichiatras" įdėjau į jo urną. Jam ta kortelė buvo svarbi ir brangi.
Paskutinėmis šiųmečio balandžio dienomis L.Kačinskas išlydėjo savo tėtį amžinojo poilsio.
"Savo kortelę su užrašu "Nusipelnęs Lietuvos gydytojas psichiatras" įdėjau į jo urną. Jam ta kortelė buvo svarbi ir brangi", – pasakojo L.Kačinskas.
"Ko gero, mano tėtis buvo prie meno, – svarstė gydytojas. – Visada turėjo dažų." Tad tai, kad sūnus pradėjo tapyti, greičiausiai buvo dėsninga.
"Atsisveikinęs su tėčiu, tą vakarą, tapiau. Daug, – prisiminė L.Kačinskas. – Tai buvo labai skirtingi paveikslai ir tikrai ne vien tamsūs. Vienareikšmiškai sakyti "man blogai" niekada negalima, nes ta būsena nebūna vien juoda, ji slepia įvairių spalvų."
Vaikų dovana
"Aš negaliu turėti namuose švarios drobės, nes iškart kyla pagunda ją suteplioti, – nusijuokė L.Kačinskas. – Kol yra švarios drobės, tapau, kol užtapau, – per vakarą ar porą vakarų."
Nuo ko viskas prasidėjo? Kada psichiatras, nusivilkęs baltą mediko chalatą, pajuto trauką imti į rankas teptuką?
"Iš pradžių paveikslai man tiesiog buvo labai gražu, – prisiminė gydytojas. – Paskui kartą vaikai man padovanojo tapybos pamokas... Nuėjau į penkias aš šešias. Ir supratau, kas visų geriausia, – kad tu ten neturi telefono!"
Būsena, kai atsijungi nuo viso pasaulio, nuo reikalų, pareigų, kai lieki tik tu, drobė ir dažai. Ji gali užburti, įtraukti?
"Taip, tai gera būsena, – sutiko L.Kačinskas. – Įdomu tai, kad pradėjęs tapyti aš lioviausi rašyti eilėraščius. Anksčiau kūriau eiles, o pradėjęs piešti – nebe, man to, matyt, nebereikia."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka9
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...
-
Kaunas švenčia: žalgiriečiai ir trečią kartą sezone įveikė „Rytą“8
Kauno „Žalgirio“ komanda įsirašė dar vieną pergalę „Betsafe-LKL“ čempionate. Andrea Trinchieri auklėtiniai sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje nugalėjo Vilniaus „Ryto“ krepšininkus...
-
Menininkė E. Šimkutė keliauja, kuria ir dalijasi5
Kelionių patirtys ir atradimai virsta įkvėpimu kurti ir dalytis, todėl menininkės Eglės Šimkutės studijos durys atviros kitiems menininkams, o Filosofo akmens krautuvėlės lentynos – jų darbams. ...
-
Pranešama, kur bus galima atsisveikinti su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene1
Kovo 25 d., likus porai savaičių iki 82 gimtadienio, mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė. Teatras pranešė, kad su operetės primadona atsisveikti ir palydėti į paskutinę kelion...
-
Pažaislio muzikos festivalyje – lietuvių kūriniai, nauji kūriniai ir istorinės erdvės
Paskutinę pavasario dieną prasidėsiantis XXIX Pažaislio muzikos festivalis tris vasaros mėnesius dovanos 28 koncertus, iš kurių keturi didieji vyks labiausiai festivalio gerbėjų pamėgtoje erdvėje – Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme...
-
Stiklo menininkas D. Razauskas apie studijų metus: Kaunui buvome įdomus reiškinys, aštrus prieskonis1
„Kai mes, Stepžukio studentai, iš Žaliakalnio nusileisdavome į Laisvės alėją, labai išsiskirdavome iš miestiečių. Praeiviai šnabždėdavosi mus pamatę. Kaunui buvome įdomus reiškinys, aštrus prieskonis&...