- Tomas Genevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Keturioliktajame Europos šalių kino forume "Scanorama" įprastinė dviejų pagrindinių filmų programų – "Naujienos iš Šiaurės" ir "Kertant Europą" – konkurencija neįvyko. Tradicinės skandinaviškų filmų naujienos kiekiu ir turtingumu be kovos nusileido Senojo žemyno kinematografo aktualijoms. Bet ne tiek svarbu, kokioje šalyje sukurtas filmas, kaip ir kino festivalio pavadinimas ar logotipo naujumas, svarbiausia – akistata visada vyksta tarp žiūrovo ir jį prabylančio kino kūrinio.
Kinas kaip gyvenimas
Festivalių programose visada ieškau filmų, kurių kūrėjų meistriškumas sugeba pasiekti tai, ko nepasiseka daugybei kitų darbų: praplėsti nusistovėjusias žanro ribas, pažvelgti į pasaulį ir jo atspindį – kiną – nauju rakursu, prabilti išskirtine kalba, pasiekti žiūrovo jausmus įtaigiais vaizdiniais ir ilgam įsikurti jo mintyse. Šiemet "Scanoramoje" galima pamatyti nemažai tokių kino darbų. Organizatoriai buvo dosnūs Kaunui, nors galima ginčytis dėl seansų laiko, filmų kartojimo dažnumo, stebėtis dėl svečių nebuvimo ar dėl to, kodėl nerodomas paskutinis Andrzejaus Wajdos filmas "Povaizdis".
Peržiūrėjus didelę dalį Kaune rodytų "Scanoramos" filmų susidaro įspūdis, kad, nepaisant labai skirtingų kino formų (ar tai tradicinės dramos, ar eksperimentinis filmas), daugybę darbų tarpusavyje jungia žmogiškųjų santykių sudėtingumo ir realybės daugialypiškumo temos. Kinui šios problemos pamatinės nuo pat jo atsiradimo. Atrodo, tokias šiemečio festivalio programos gaires norėta nubrėžti ir atidarymo filmu – Vengrijos režisieriaus Szabolcso Hajdu "Šeimos šventė".
Mažo biudžeto šeimos portreto stilius artimas amerikiečių "home movie" (Jono Meko sugalvotas nepriklausomo JAV kino žanras). Filmą galima pavadinti naminiu ne vien todėl, kad jis sukurtas paties režisieriaus namuose, bet ir dėl nesvarbumo estetikos, akcentuojamų mažų kasdienybės mikrodalelių – dėl to "Šeimos šventė" sulaukia palyginimų ir su Johno Cassaveto darbais.
Mobili, rankose laikoma kamera nepalieka didelio, jaukiame chaose tvyrančio pagrindinių veikėjų – jaunų vengrų inteligentų šeimos buto. Griežtai apribota, suspausta filmo veiksmo erdvė ir laikas (veiksmas vyksta nenutrūkstamai, dėl to atrodo taip, tarsi viskas būtų nufilmuota vienu nepertraukiamu planu) išryškina nepastovią, nuolatos svyruojančią ir kintančią realybės prigimtį. Žiūrovai, be kelių juokingų skandalų, neišvysta jokių didelių dramų, filmas rodo, kad gyvenimas susideda ne iš jų, o iš mažų kasdienybės dalelių: žvilgsnių, šypsenos, nepastovių nuotaikų, mažyčių laimės akimirkų. Kaip ir filmo veikėjai, mes patys dažnai negalime to pastebėti ir sąmoningai suvokti (gal tam ir išrastas kinas?), tačiau galbūt tik dėl to laikosi visa žmogiškųjų santykių grandinė.
Kontakto paieškos
Danų režisieriaus Davido Verbeeko vizualiai įtaigaus filmo "Pilnas kontaktas" pagrindinis veikėjas tris kartus radikaliai pakeičia gyvenamąją vietą (ir būdą), ko gero, tikrąją filmo veiksmo vietą taip pat galima pavadinti labai apribota – tai NATO karininko, pilotuojančio užminuotą bepilotį orlaivį, vidinis pasaulis.
Artimuosiuose Rytuose per klaidą susprogdinusiam mokyklą, iki tol šaltų nervų veikėjui prasidėjusi sąžinės graužatis stumia jį į kankinamas ir ekstremalias patirtis. Izoliacija, susvetimėjimas, šiuolaikinių medijų sukuriama distancija (visur, net ir kare sprogdinant priešus) ir tikro kontakto paieškos tampa pagrindine filmo tema.
Protagonisto pasąmonės gelmes perteikia elipsinis, šaltai karpomas filmo pasakojimas ir griežtai apskaičiuoti, stabilūs, kontrastingi kadrai. Iš jo žiūros vaizduojamas kūniškas ir šaltas vyrų pasaulis, vystomos trys paralelinės situacijos. Prie hipnotizuojančios nuotaikos itin prisideda pagrindinio vaidmens atlikėjo, sinefilams gerai pažįstamo prancūzų režisierės Claire Denis aktoriaus Gregoire‘o Colino darbas (vaidmuo labai primena jo "Gražaus darbo" amplua). Išgyvenant, bet kartu ir atmetant kaltę, jo paties tapatybė ima trupėti, nebelieka iki šiol turėto šalto, saugaus santykio su realybe. Trauminė patirtis G.Colino veikėjui tampa galimybe atrasti naują, kažkur vedantį, galbūt ir nejautrą pašalinantį, t.y. visišką kontaktą.
Tapatybės, atminties ir reprezentacijos temas per potrauminio kontakto su realybe pasakojimą nagrinėja Izraelio režisierius Omeris Fastas filme "Atminties trupiniai" ("Reminder", britų rašytojo T.McCarthy romano ekranizacija). Prigesinti, beveik monochrominiai tonai, Edvardo Hoperio tapybą primenantis pasaulis, kurio veikėjas – per nelaimingą atsitikimą atminties netekęs Londono gyventojas savo tapatybę bando rekonstruoti inscenizuodamas sąmonėje iškylančias haliucinacijas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“2
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...