Quantcast

Muzikinė kelionė nuo Kaukazo kalnų iki Mažosios Lietuvos

  • Teksto dydis:

Vidurvasario savaitgaliui XIX Pažaislio muzikos festivalis parengė programą, kviečiančią žavėtis gruziniška polifonija, lietuviškų žodžių ir dainų skambesiu, pasimėgauti klasikos interpretacija ir šiuolaikine rimtąja muzika.

Vidurvasario savaitgaliui XIX Pažaislio muzikos festivalis parengė programą, kviečiančią žavėtis gruziniška polifonija, lietuviškų žodžių ir dainų skambesiu, pasimėgauti klasikos interpretacija ir šiuolaikine rimtąja muzika.

Gruzijos kalnų aidas

"Gruzinų vyrų choras" – šis žodžių junginys yra geriausia reklama kolektyvui iš lietuviams geografiškai tolimos, bet laisvės dvasia labai artimos Gruzijos. Rytoj Kaune – susitikimas su balsingų gruzinų kolektyvu "Iberi".

Polifoninės gruzinų liaudies melodijos yra unikalios, vertinamos visame pasaulyje, o subtiliais balsais dainuojantys atlikėjai pavergia daugumą klausytojų nuoširdumu ir paprastumu. Nuo senų laikų gruziniškų sąskambių aidai liejosi kalnuose ir slėniuose, žinoma, ir užstalėse. Šiais aidais gruzinų tauta apdainuoja kasdienių darbų įspūdžius, švenčių ir apeigų emocijas, kovos ryžtą.
Unikalūs sąskambiai atveria duris į nuostabią tautą, jos tradicijas ir vieną iš seniausių pasaulio kalbų. Geriausia galimybė išgirsti skambančią Gruzijos istoriją – aplankyti šią šalį, bet šį kartą Pažaislio muzikos festivalio publikai to daryti nebūtina, nes Gruzijos koloritą ir iškiliausias muzikavimo tradicijas jiems į Lietuvą atveža vyrų choras "Iberi", kurio pavadinimas tiesiogiai siejasi su senovės romėnų kartografų Gruzijos karalystei suteiktu vardu – Iberija.

Kolektyvą vos prieš dvejus metus įkūrė dainininkas ir instrumentalistas Bidzina Murgulia. Čia dainuoja trylika profesionalių gruzinų liaudies muzikos atlikėjų, kurie yra entuziastingi unikalios Gruzijos polifoninės muzikos misionieriai. Per ganėtinai trumpą gyvavimo laiką "Iberi" spėjo padaryti įspūdingą karjerą: dalyvavo Talino muzikos savaitėje, koncertavo Tbilisio muzikos savaitės renginiuose, savo koncertu atidarė Tarptautinį kino festivalį Sankt Peterburge, surengė daug pasirodymų Estijoje, o tautų paveldo sergėtojų UNESCO buvo pripažintas nematerialaus vokalinio paveldo šedevru.

Choro repertuaras labai platus: aprėpia muzikiniu, ritminiu ir kultūriniu požiūriu unikalias visų Gruzijos regionų liaudies dainas, taip pat – labai retas pagoniškų amžių dainas bei giesmes.

Kas? Koncertas "Gruzijos balsai". Dalyvauja vyrų choras "Iberi".
Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.
Kada? Liepos 18 d. 18 val.

K.Donelaičiui ir jo kraštiečiams

Šio savaitgalio Pažaislio muzikos festivalio programoje – pagarbos Kristijonui Donelaičiui ženklai. Proginį koncertą dovanos kūrybinių idėjų nestokojantis bosas Liudas Mikalauskas, aktorė Virginija Kochanskytė ir klarnetininkas Valdas Andriuškevičius.

Nuolat kartu su įvairių sričių menininkais originalius kamerinius projektus įgyvendinanti talentinga aktorė, renginių režisierė V.Kochanskytė ir dažnai su ja scenoje pasirodantis operos solistas, nenuilstantis įvairių koncertų bei projektų dalyvis, publikos numylėtinis L.Mikalauskas pristatys naują programą, dedikuotą lietuvių grožinės literatūros pradininkui. 300-osios rašytojo gimimo metinės – svarbi mūsų kultūrai data, įrašyta į UNESCO minimų sukakčių kalendorių. Neseniai Lietuvių literatūros ir tautosakos institute saugomi K.Donelaičio laiškai bei poemos "Metai" dalys įtraukti į UNESCO programos "Pasaulio atmintis" dokumentinio paveldo registrą.

Poetinėje impresijoje "Dedikacija Kristijonui Donelaičiui" publika galės dar kartą prisiliesti prie neįkainojamų mūsų literatūros klodų. Remiantis K.Donelaičio kūrybiniu palikimu – poema "Metai", laiškais, išrašais iš Krikšto knygų, biografinėmis žiniomis, papildant šią medžiagą su Donelaičiu siejama XX a. lietuvių poetų Justino Marcinkevičiaus, Kazio Bradūno, Salomėjos Nėries, Eduardo Mieželaičio kūryba – scenoje bus fragmentiškai kuriamas rašytojo literatūrinis portretas, improvizuojama gyvenimo kelionės tema.

Literatūrinius tekstus papildant Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto dainomis, muzika bei choreografijos elementais, skleisis laikmečio, kuriame K.Donelaitis gyveno, dvasia. Muzikinei-poetinei kompozicijai baigtumo suteiks kostiumai ir scenografijos elementai, atspindintys gyvenamąjį rašytojo laikotarpį.

Kas? Koncertas "Dedikacija Kristijonui Donelaičiui".
Kur? Lietuvos liaudies buities muziejaus Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje.
Kada? Liepos 19 d. 19 val.

Svečias – talentingas pianistas

Nenuilstantis Kauno styginių kvartetas, lydimas pianisto Daumanto Kirilausko, sekmadienį pravers senosios Zapyškio bažnyčios duris.

Kvartete šiuo metu groja Karolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas), Vilija Žilinskienė (II smuikas), Eglė Lapinskė (altas) ir kolektyvo siela – violončelininkas Saulius Bartulis. Atlikėjų parengtoje programoje skambės kamerinė Wolfgango Amadeus Mozarto Koncerto fortepijonui ir orkestrui Nr. 12 A-dur versija, vienintelis dar kompozitoriui gyvam esant publikuotas Franzo Schuberto styginių kvartetas Nr. 13, op 29, dar vadinamas "Rosamunde" dėl iš to paties pavadinimo dramai kurtos muzikos pasiskolintos temos ir originalusis Vidmanto Bartulio kūrinys "I like Marlene Dietrich (Lili Marlen)", parašytas styginių kvartetui, fortepijonui ir fonogramai.

D.Kirilauskas – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos fortepijono katedros docentas, dažnai apibūdinamas kaip vienas ryškiausių, universaliausių ir produktyviausių pianistų šalyje. Jis koncertavo beveik visose Europos šalyse, JAV, Kanadoje, skambino su visais Lietuvos orkestrais ir Latvijos "Sinfonietta Riga". Talentingas pianistas – daugelio užsienio ir Lietuvos festivalių dalyvis, nuolatinis Thomo Manno festivalio svečias.

Pianisto repertuaras itin platus: nuo Johanno Sebastiano Bacho iki moderniausių XXI a. kompozicijų. Atlikėjas nevengia eksperimentų ir iššūkių: pirmą kartą Lietuvoje atliko Chicko Corea Koncertą fortepijonui su orkestru, prieš ketverius metus grojo jam dedikuoto Miklos Maros Koncerto fortepijonui su orkestru premjeroje, o vos prieš metus tarptautiniame festivalyje "Gaida" pasisekimo sulaukė jo atliktas Tomo Kutavičiaus "Dieviškas Šėlas" fortepijonui su simfoniniu orkestru. Apie pianisto universalumą ir plačią erudiciją liudija "Grand Prix", iškovotas tarptautiniame konkurse – festivalyje "Jazz Improvizacija 1992".

Kauno styginių kvartetas yra vienas svarbiausių miesto akademinės muzikos ansamblių. Per daugiau nei 30 gyvavimo metų ansamblis surengė daugiau kaip 2 tūkst. koncertų daugybėje festivalių ir koncertinių erdvių Lietuvoje, reprezentavo aukštą mūsų šalies kamerinio muzikavimo kultūrą užsienyje (Suomijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Argentinoje, Čilėje, Danijoje, Ukrainoje ir kt.).

Kvarteto repertuare – daugiau nei 300 kūrinių: nuo klasicizmo epochos, XIX ir XX a. kompozitorių iki šiuolaikinių opusų. Kolektyvas yra atlikęs daugybę lietuvių autorių, o ypač kauniečių kompozitorių, su kuriais bendradarbiauja jau daugelį metų, kūrinių premjerų.

2008 m. už šiuolaikinės muzikos populiarinimą Kauno styginių kvartetui įteiktas metų apdovanojimas "Tikra muzika", 2009 m. už lietuvių kompozitorių muzikos propagavimą Lietuvoje ir užsienyje ansamblis paskelbtas "Įsimintiniausiu Kauno kūrybiniu kolektyvu", o 2012 m. už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui kvartetui paskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės premija.

Kas? Kauno styginių kvarteto koncertas. Solistas D.Kirilauskas.
Kur? Zapyškio paminklinėje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.
Kada? Liepos 20 d. 17 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių