Quantcast

Lietuvos pakraštyje – paribio meno festivalis

Prie didmiesčių, kasmet tampančių daugybės muzikos, gero kino, teatro, meno festivalių šeimininkais, prisijungia Žagarė. Šiųmetėje kultūros sostinėje gegužės 8–10 d. vyks "Zagare Fringe Festival". Tarp jo rengėjų – ir kauniečiai.

Prie didmiesčių, kasmet tampančių daugybės muzikos, gero kino, teatro, meno festivalių šeimininkais, prisijungia Žagarė. Šiųmetėje kultūros sostinėje gegužės 8–10 d. vyks "Zagare Fringe Festival". Tarp jo rengėjų – ir kauniečiai.

Periferijos pranašumai

Festivalio pavadinimas – iškalbingas. Terminas "fringe" (liet. pakraštys) kildinamas iš posakio "paribio menas", kuris susiformavo 1947-aisiais, kai aštuonios teatro grupės iš Edinburgo negavo kvietimų savo programų rodyti tarptautiniame Edinburgo festivalyje ir kaip atsaką į tokį organizatorių sprendimą trupių atlikėjai surengė savo pasirodymus už festivalio ribų. Didėjant užribio atlikėjų bendruomenei, 1958-aisiais renginys gavo Edinburgo festivalio "Fringe" pavadinimą.

Kelių dienų meninis vyksmas į nedidelį šalies šiaurėje įsikūrusį miestelį sukvies įvairių sričių menininkus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio valstybių. Viena iš festivalio organizatorių kaunietė menininkė Židrija Janušaitė, paklausta, kokią prasmę įgauna renginiai, organizuojami periferijoje, tikina: prasmių esama ir ne vienos.

"Menininkams festivalis atvers įdomią, jaukią, ramią aplinką kūrybai, leis susitikti su kitais menininkais: kuriančiais, matančiais, jaučiančiais kitaip ar panašiai. Tai diskusijos, atradimai / būsimi bendri projektai. Festivalis – bendradarbiavimo galimybė su vietiniais gyventojais, įtraukiant juos į meninius projektus, paskatinant mažo miestelio gyventojus prisiliesti prie to, kas vyksta šiuolaikinio meno pasaulyje, o menininkui – mažas miestelis gali tapti įkvėpimo šaltiniu naujiems kūriniams įgyvendinti", – sakė Ž.Janušaitė.

Jos manymu, periferijos žmonės, viena vertus, yra atviresni, smalsesni, labiau linkę padėti nei didmiesčių gyventojai. "Kita vertus, jie gal kiek baugštoki, bet nebijantys klausti: kas, kodėl, kaip, o gal ir aš galiu prisidėti? – sakė menininkė, pastebėdama: – Žagarėje iki šio festivalio jau esu organizavusi keturis plenerus – rezidencijas, kurių metu buvo mielas žagariečių smalsumas, entuziazmas ir pasididžiavimas: "Štai, pas mus, Žagarėje vyksta."

Paklausta apie tai, kokią reikšmę nedideliam šiaurės Lietuvos miesteliui turi kultūros sostinės statusas, Ž.Janušaitė atsako: "Jei vietovėje atsiranda aktyvių žmonių komanda, kuri imasi rašyti projektus, teikti paraiškas, vadinasi, toji aplinka, joje gyvenantys žmonės, yra pasirengę naujiems procesams. Tai rodo, kad ten įmanoma sutelkti aktyvesnį kultūrinį gyvenimą, atrasti galimybių, išjudinančių net problemines vietas." Ji viliasi, kad kartą įvykęs "Zagare Fringe Festival" taps nuolatiniu, bus rengiamas kas dvejus metus.

Įvairialypė programa

Šiame festivalyje apsilankiusius žiūrovus stebins reziduojančių menininkų įgyvendinti kūrybiniai sumanymai, performansai, fotografijų parodos, meninės dirbtuvės. Trijų dienų programa žada pamaloninti lankytojus muzikos garsais, kuriuos skleis Ieva Prūsaitė, Guoda Ramšaitė ir Dainora Aleksaitė, muzikinės grupės "Liūts, mergiala i dvė žovis", "Manta", atlikėja Milda Arčikauskaitė. Žiūrovus stebins audiovizualinis projektas "Boom Bang", kurį pristatys kuratorė iš Anglijos Catherina Hemelryk.

Spektaklius festivalio metu rodys Antivalstybinis teatras "StoP", "Knygos teatras", šiuolaikinio šokio pasirodymus rengs Kauno šokio teatras "Aura". Organizatoriai nepamiršo ir mažųjų festivalio dalyvių: Žagarės lėlių teatras "Vyšniukas" renginio metu švęs savo gimtadienį, tad jo sveikinti atvyks kaimyninių miestų lėlių teatrai. Tarp dalyvių – daug užsienio menininkų, kūrėjų iš Kauno ir kitų Lietuvos miestų.

Įvairialypė festivalio programa orientuota tiek į vyresniosios kartos lankytojus, tiek į vaikus. "Ji pateiks labai daug ir skirtingų veiklų, pasirodymų, parodų, akcijų. Iš tiesų Žagarės gyventojai labiau pratę prie etnografinių, istorinių renginių, tad šis festivalis bus puiki proga pamatyti ir patiems sudalyvauti šiuolaikinio meno procesuose", – žadėjo viena organizatorių.

Tampa bendraautoriais

Anot Ž.Janušaitės, vienas pagrindinių festivalio tikslų – įtraukti vietinę bendruomenę į menininkų kūrybinių projektų veiklą, todėl likus savaitei iki renginio senuosiuose Žagarės Naryškino dvaro rūmuose surengta tarptautinė rezidencija kūrėjams.

Nemažai dalyvaujančių menininkų projektų bus atliekami kartu su vietiniais gyventojais. Dar festivalio išvakarėse Žagarę pasiekė menininkų Justino Kalinausko ir Ievos Savickaitės interaktyvi instaliacija "36 kadrai".

"Kūrybinio proceso išeities taškas yra pati Žagarė. Kai su Justinu pradėjome pasiruošimo procesą, žinoma, nebuvo aišku, ką norime daryti, tačiau buvo visiškai aišku, ko daryti nenorime ir nematome prasmės – tai sukurti kažką ir atvežti į Žagarę kaip svetimkūnį", – pasakojo I.Savickaitė.

Menininkai norį suteikti pridėtinę vertę jau egzistuojančioms jungtims, o ne dirbtinai kurti naujas. "Jungtimis vadinu prasminius ryšius tarp objektų, erdvių, spalvų, garsų. Šie ryšiai dažniausiai yra labai individualūs ir žmogaus atmintyje gali įsirėžti visam gyvenimui. Jie virsta esminiais prisiminimais: tokiais, kuriuos savo vaizduotėje kartojame ne kartą ir ne du, o ilgainiui, patys galbūt to nesuvokdami, identifikuojamės su jais. Justiną ir mane domina Žagarės identitetas. Ne ta informacija, kurią galima rasti į "Google" įvedus žodį "Žagarė", bet gerokai vertingesni dalykai: individualios, ten gyvenančių žmonių patirtys, prisiminimai", – anot I.Savickaitės, galutinis projekto tikslas – iš fragmentiškų atsiminimų sukurti koliažą, kuris suteiktų galimybę kitiems žmonėms išgyventi naują patirtį."

Masina interpretavimo laisvė

Kita kaunietė menininkė Julija Pociūtė festivalyje kurs instaliaciją, sudarytą iš didžiulių ovalių veidrodžių, kurie bus išrašyti pokalbių su vietiniais žmonėmis nuotrupomis. "Tokia yra pirminė mano idėja, žinoma, festivalio žanras įdomus tuo, kad visada palieka interpretavimo galimybę, tad tikiuosi, jog aplinka inspiruos ir kitas idėjas. Kūrybinis procesas, patyrimas, jausmas, aplinka – tai svarbiausi mano instaliacijos elementai", – lūkesčiai dalijosi J.Pociūtė.

Kaune savo kūriniais gerai pažįstamas grafikas Tadas Šimkus drauge su vietiniu jaunimu festivalio metu įgyvendins didelio formato gatvės meno kūrinį ant seno apleisto namo. Šis pastatas taps originaliu bei menišku vietos ženklu, lavinančiu vaikų fantaziją ir suteikiančiu gyvumo miestelio architektūrai. Senas, apleistas namas T.Šimkaus bei jo komandos dėka taps meno kūriniu. Beje, Žagarėje menininkas – ne naujokas. Grafikas čia yra rezidavęs jau tris kartus, keletą miestelio sienų puošia grafiškų formų metalo pjaustiniai.

Iliustratorei Ievai Juknytei kūrybinis procesas asocijuojasi su spektaklio kūrimu – piešdama menininkė įsijaučia į naują personažą, perteikdama jo nuotaikas, judesius, charakteringą mimiką. Į savąjį kūrybos pasaulį ji kvies užsukti ir pačius vaikus: festivalyje iliustracijų dirbtuvėse vaikai galės kurti tema "Noriu šuniuko!"

"Mažieji bus kviečiami pažvelgti į iliustraciją iš kūrėjo pusės ir patys sukurti ją ar net visą knygą kuo originalesnėmis priemonėmis. Kūrybinių dirbtuvių pavadinimas "Noriu šuniuko!" – ne tik vienos mano paskutiniųjų iliustruotų knygų pavadinimas, tai troškimas, artimas daugumai vaikų. Jame daug jausmo, šilumos ir aistros. Būtent toks jausminis užtaisas yra labai tinkama dirva kūrybai", – pasakojo menininkė.


Kas? Festivalis "Zagare Fringe Festival".
Kur? Įvairiose Žagarės erdvėse.
Kada? Gegužės 8–10 d.
Daugiau informacijos – www.zagarefringe.weebly.com


Šiame straipsnyje: žagarėrenginiaifestivalis

NAUJAUSI KOMENTARAI

gh

gh portretas
Wow, saunuoliai
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių