Ant šio batuto – svarbaus šuolio šokėjo kūrybinėje biografijoje simbolio – save jau išbandė trys jauni šokėjai-choreografai, pristatę po savąjį debiutinį spektaklį Lietuvos šiuolaikinio šokio erdvėje. Tai trys tiek forma, tiek turiniu skirtingi kūriniai, tačiau kartu atskleidžiantys tai, kuo kvėpuoja naujos kartos šiuolaikinio šokio kūrėjai.

Modernybės akivaizdoje

Pirmasis ant "Auros" batuto pasirodė buvusios teatro šokėjos Lizos Baliasnajos, šiuo metu šokio meną studijuojančios Belgijoje, performansas "Bekulminacijų/Klymaxless".

Darbe tyrinėjamos kūno sampratą veikiančios popkultūros strategijos ir jų griovimo galimybės. Todėl čia gausu netikėtumų, gimstančių iš ironija persmelkto lengvai atpažįstamų popženklų atvaizdavimo ir jų dekonstrukcijos, sukuriant nenuspėjamą naują reikšmę. Pastarosios galutinės formos kūrimas – vienas pagrindinių komunikacijos su publika būdų. Todėl šis performatyvus šokio spektaklis virsta tam tikru netikėtu iš karto įtraukiančiu žaidimu.

"Klymaxless" nėra tradicinio klasikinio ar tradicinio šiuolaikinio šokio elementų. Čia šokiu virsta mechaniški, pasikartojantys judesiai, simbolizuojantys šiuolaikinę kasdienybę lydinčius veiksmus. "Skaitmeniniai" judesiai mena apie vartotojiškumo skatinamą žmonių supanašėjimą, it užprogramuotų robotų, vienodai ir pasikartojančiai atliekančių jiems įdiegtą funkciją.

L.Baliasnajos kūrinyje greta šokio kalbos vienodai svarbi yra ir verbalinė kalba. Pasirodyme nuskamba frazės, iliustruojančios modernios visuomenės požymius – didžiulę pinigų svarbą, išorės viršenybę prieš vidų, žvėrišką konkurenciją ir ritualu tapusią vartojimo kultūrą. Šokis tarytum išverčia į kitą pusę šią kapitalistinio materializmo ženklu pažymėtą šiandienos realybės išorinį pavidalą. Ir čia galima atrasti daug įtrūkių, apnuoginančių manipuliacija pridengto milžiniško vartotojiškumo mechanizmo širdį.

Archetipinis nelaimių ąsotis

"Pandora" – buvusios "Auros" šokėjos Vilmos Pitrinaitės kūrinys. V.Pitrinaitė choreografijos mokėsi Prancūzijoje (dabar gyvena ir kuria Belgijoje) ir jau yra sukūrusi darbų, tačiau lietuviškame kontekste "Pandora" – pirmasis jos choreografinis darbas. Jame šoka šokėja iš Pietų Korėjos Gyeong Jin Lee iš Pietų Korėjos, į Lietuvą specialiai atvykusi dėl šio spektaklio.

Spektaklyje archajiškas Pandoros mitas atgimsta šių dienų žmogaus pasaulėžiūroje. Senovės Graikijos mitologijoje pasakojama, kaip keršto Prometėjui siekusio Dzeuso noru iš molio nulipdoma nuostabaus grožio mergina Pandora, kuri suvilioja Prometėjo brolį. Kartu su Pandora Dzeusas dovanoja ir ąsotį, pripildytą įvairiausių nelaimių bei negandų. Mergina pati to nežinodama atidaro ąsotį ir po pasaulį pasklinda visas jo siaubingas turinys.

V.Pitrinaitės "Pandoroje" gausu nuorodų į graikiškąjį mitą, tačiau kūrėjai jis tampa tik atspirties tašku, scenoje siekiančiai padėti tarsi natūraliai gimti naujam mitui, orientuotam į archetipinio nerimo jausmo analizę.