Quantcast

Kurti lėles padeda ir siaubo filmai

Agnė Mikalauskienė neabejoja, kad į lėles gali įsikūnyti dvasios, o blogų žmonių energiją perėmusios lėlės gali atnešti ir nelaimę. Vis dėlto Kauno rajone gyvenanti lėlininkė įsitikinusi, kad daugiau nei 500 jos sukurtų lėlių – šiltos ir nuoširdžios.

Gimdyvės vyro prašymas

Kartą Agnė sulaukė skambučio iš nepažįstamo vyro, kuris paklausė, ar šiuo metu ji turi šviesiaplaukę, balta suknele vilkinčią lėlę?

Vyras skubiai norėjo ją dovanoti tą dieną turėjusiai gimdyti savo  žmonai.

"Nustebau, kad vyras būtinai norėjo lėlės, nors netrukus jo žmona rengėsi gimdyti. Bet nenustebau, kad jam reikėjo būtent tokios lėlės. Turiu labai stiprią, net mistinę intuiciją ir prieš porą dienų buvau pagaminusi būtent tokią lėlę – jaučiau, kad jos kam nors labai greitai prireiks, – šyptelėja A.Mikalauskienė. – Jis atvažiavo, nusipirko lėlę ir išvažiavo tiesiai į ligoninę pas žmoną. Po to laimingas paskambino, kad žmona labai lengvai pagimdė sveiką kūdikį."

Profesionali dailininkė A.Mikalauskienė kurti lėles pradėjo būtent po savo dukters Dainos gimimo.

"Lėlės regiu savo mintyse, fantazijose ir net sapnuose", – įspūdinguose jos namuose Neveronyse nuo svetainės antikvarinių baldų –  stalų, skrynios, lentynų – tarsi gyvos mus stebėjo įvairiausios lėlės.

A.Mikalauskienė dabar beveik neturi laiko tapyti: jau šeštus metus ji kuria lėles beveik kiekvieną dieną nuo ankstyvo ryto iki vakaro.
"Norėjau kažko apčiuopiamo, – mąsto, kodėl pradėjo kurti lėles. – Pamačiau lėlę galerijoje ir nusprendžiau jas kurti."

Viską daro pati

Vaikystėje lėlių trūkumo Agnė nejuto: namuose buvo daugiau nei 100 lėlių, jai patiko barbės, siuvo joms drabužėlius, kirpdavo plaukus, kūrė popierines lėles ir žaidė su jomis iki penkiolikos metų amžiaus.

Dabar dailininkė keliasi apie 5.40 val., jau 6 valandą sėda prie darbo stalo, nuo kurio pakyla tik 17 val. vakaro.

"Viską gaminu pati, – A.Mikalauskienė tikina, kad kitaip tai nebūtų jos autorinis darbas. – Karkasą gaminu iš vielos, polimerinio molio, kurį lipdau rankomis, po to kepu 120 laipsnių karštyje, o kai sukietėja – nušlifuoju."

Norėdama lėlėms suteikti kuo daugiau gyvybės, natūralumo, iš vielos Agnė pagamina sąnarius, kurie padeda laisvai judinti rankas ir kojas: tuomet lėlės mielesnės akims, nes sėdi įvairiausiomis pozomis.

Tik retkarčiais menininkė perka stiklines akis lėlėms, kur kas dažniau jas gamina pati – tapo, blakstienoms naudoja sintetinius plaukus, šilką.

Maloniausias darbas – lėles aprengti ir padaryti joms šukuosenas: "Ilgai vaikštau po audinių parduotuvę ir, jausdama spalvas (to išmokau Dailės akademijoje), mintyse regiu, kokia bus naujoji lėlė. Retkarčiais pasidarau brėžinius, tačiau lėlė gimsta darbo metu."
Tradicinę, 38 cm dydžio, lėlę A.Mikalauskienė pagamina per dieną, o apie 90 cm lėlę – per tris–septynias dienas.

Labai prietaringa

Amelija, Ema, Andželika, Emilija, Danaja... Agnė jau nepamena visų lėlėms duotų vardų. Senuosius Europos miestus, ypač Paryžių, Vieną, Prahą, mėgstanti menininkė dažniausiai savo lėles puošia prancūzišku stiliumi, o jų vardai – europietiški. Nors buvo ir tamsiaodžių, ir japonė Atsuko, o kelioms ypač mėgstamoms lėlėms davė vardą Dagona. Būtent tokiu vardu buvo jos labai mylėta katė.
"Elijau, negalima!" – A.Mikalauskienė tramdo juodaplaukės lėlės suknelę knebenančią katę.

Agnės ir jos vyro Dainiaus namuose šiuo metu gyvena net dvylika kačių. Ir ne tik todėl, kad jie myli kates. A.Mikalauskienė įsitikinusi, kad katės atbaido ir jaučia piktąsias dvasias, blogas vietas.

Ji mato, kai katės gaudo nematomas museles aplink lėlytes ir įsitikinusi, kad tai – lėlių skleidžiama energija.
Kartą Agnė ir jos vyras pirko antikvarinę, apdegusią kėdę. Tačiau visos katės šnypšdavo, niekada ant jos neužšokdavo, todėl po kiek laiko teko kėdės atsikratyti.

"Taip, esu labai prietaringa, – neslepia lapkritį 27-ąjį gimtadienį švęsianti lėlininkė. – Neabejoju, kad į lėles gali įsikūnyti dvasios. Kiekvienas menininkas, kurdamas lėlę, į ją sudeda labai daug energijos, vidinės būsenos. O po to labai priklauso, į kokius namus, pas kokį žmogų patenka ši lėlė."

Šiuo metu kino teatruose demonstruojamą siaubo filmą "Anabelė" Agnė žiūrėjo viena pirmųjų.

"Labai patinka filmo prodiuseris, režisierius Jamesas Wannas, dievinu Davidą Linchą. Nuo vaikystės mėgstu siaubo, psichodelinius filmus, kurie mane įkvepia darbui. Įdomu matyti lėlių grožį ir kitą jų pusę, – Agnė neslepia, kad dabar jos mintyse sukasi noras sukurti garbanotos mergaitės lėlę, vilkinčią balta linine suknele ir laikančią rankose lėlę Anabelę. – Oi, ne, nebaisu. Nebent namuose būtų Anabelė. Tačiau žiūrėdama "Anabelę" studijavau, kaip ir iš ko padaryta ši lėlė."



NAUJAUSI KOMENTARAI

Viktorija V.

Viktorija V. portretas
Tai žinoma, kad kainuos nemažai, juolab, kad pagaminti lėlei reikia nemažiau 10 val. Matematika paprasta. Valandinis įkainis 7 - 8 Lt (minimalus), vien už darbą 70 - 80 lt. O ką jau kalbėti apie medžiagas ir kitas priemones? Kaip už autorinį rankų darbą 100 - 200 Lt, čia nedaug... Rankų darbas ir neturi būti pigus!!

Sadko

Sadko portretas
na labai grazios, ir daug grazesnes uz barbes, bet itariu viena kainuos bent kelis simtus:((

subtilu

subtilu portretas
kokios fainos, mistika
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių