Iš aukso fondo

Parodoje pristatomi autentiški tarpukario baldininkų kurti baldai, tuo laikotarpiu mėgti kilimai, marginti liaudies simbolika, kasdienybėje kauniečių naudoti art deco stiliaus daiktai ir žymių tarpukario Lietuvos dailininkų tapybos darbai, puošę dažno pasiturinčio kauniečio namus. Tokią eksponatų gausą parodai surinkti padėjo antikvaras Gintautas Mekionis, kuris sutiko paskolinti nemažą dalį savo kolekcijos.

Parodos kuratorė, muziejaus vadovė Miglė Banytė pasakoja, kad visi eksponuojami baldai yra atkeliavę iš kauniečių namų. Beje, parodoje galima išvysti ne tik eiliniams miesto gyventojams priklausiusius baldus, bet ir garsiems Kauno skulptoriams ir grafikams Jadvygai Mozūraitei-Klemkienei bei jos vyrui Vytautui Klemkai priklausiusį baldų komplektą, gamintą žymaus tarpukario baldžiaus Jono Prapuolenio.

M.Banytė pabrėžia, kad ne visada galima atskirti, kur tiksliai baldas buvo pagamintas, kadangi tarpukario meistrai retai savo dirbtuvių spaudais ženklindavo gaminius, tad tikėtina, kad tarpukario gyventojų interjeruose atsirasdavo ir baldų iš Lenkijos ar kitų Vakarų Europos valstybių. Vis dėlto lietuviškasis art deco išsiskiria kai kuriais bruožais, kurių vienas – saikingumas, santūrumas. Kaip tik toks yra sodriai žalias baldų komplektas, priklausęs vienai Žaliakalnyje gyvenusiai šeimai. "Šis komplektas – tikras aukso fondas. Pirmiausia, dėl to, kad mus jis pasiekė nerestauruotas. Jam būdingos sodrios spalvos, pliušas, tai buvo labai mėgstama tarpukariu", – atskleidžia M.Banytė.

Daiktų spektakliai

A. ir P.Galaunių namuose galima išvysti ir tekstilės dailininko Antano Tamošaičio kurtą kilimą, kurį būtų galima pavadinti liaudiškuoju art deco. Kilimas margintas stilizuotomis tulpėmis ir geometriniais raštais, o prie jo pritvirtintos ąselės leidžia manyti, kad šio kilimo ankstesni šeimininkai juo dabindavo sieną.

"Tarpukariu dekoruoti sienas kilimais buvo itin populiaru, – sako parodos kuratorė, – apskritai, kai kuriems 3–4 dešimtmečio interjerams būdingi vadinamieji daiktų spektakliai. Interjerus buvo mėgstama puošti ir rytietiškais kilimais, ir liaudies meno dirbiniais, taip pat demonstruoti šeimininkų hobius bei tai, kuo jie domisi, tad vyraudavo įvairiausių daiktų deriniai."

Šis komplektas – tikras aukso fondas. Pirmiausia dėl to, kad mus jis pasiekė nerestauruotas. Jam būdingos sodrios spalvos, pliušas, tai buvo labai mėgstama tarpukariu.

Didelę dalį ekspozicijos užima ir stiklo dirbiniai – dauguma gaminti Čekoslovakijoje, Vokietijoje ir tuometėje Lenkijoje veikusiame Niemeno stiklo fabrike.

"Šio fabriko gaminiai tarpukariu turėjo didžiulę paklausą, jie būdavo eksportuojami net į JAV, – pasakoja M.Banytė – Vienas iš fabriko vadovų, kartu kūrusių ir gaminių dizainą, buvo Julius Štolė. Yra pasakojama, kad jis, lankydamasis Paryžiuje, pamatė brangiai parduodamą savo kurtą indą. Kai nustebęs paklausė pardavėjos, kodėl šis kainuoja taip brangiai, ji jam paaiškino – nejaugi nežinote, kad čia paties Štolės gaminys?" – Niemeno stiklo vertę iliustravo pašnekovė. Porceliano ir keramikos dirbiniai Lietuvą taip pat pasiekdavo iš minėtų užsienio šalių.

Parodoje galima pamatyti ir nemažai tuo metu populiarių art deco stiliaus grafinų rinkinių su taurelėmis. "Kaunas tarpukariu vystėsi kaip pašėlęs, nemažai jo gyventojų jau buvo prakutę ir galėjo sau leisti madingus daiktus. Tiesa, nors ir naudojami kasdienėje buityje, dažnai šie dirbiniai būdavo nelabai praktiški. Pavyzdžiui, iš kampuotų ir laužytų formų taurelių gerti, veikiausiai, ne visada būdavo patogu, o tokį grafino indelį nebuvo lengva ir išplauti. Bet ko nepadarysi dėl mados, – juokiasi M.Banytė.

Ji pastebi ir tai, kad tarpukariu madingi faneruoti art deco baldai lietuvių nebuvo ypač mėgstami, kadangi tradiciškai vis dar labiau buvo vertinami iš medžio masyvo pagaminti dirbiniai. Išpopuliarėjus art deco stiliui, lietuviai į savo namus įsileido ir naująsias interjero detales.

Atpažįstami potėpiai

Kalbant apie tarpukario art deco, pirmiausia mintyse iškyla šiuo laikotarpiu statyti pastatai, jų interjerai ir baldai, tačiau parodoje taip pat eksponuojami vaizduojamosios dailės kūriniai.

Geometriškumas, art deco stiliui būdingi siužetai – žvelgiant į dailininkų Petro Kalpoko, Kazio Šimonio, Stasio Ušinsko ar Barboros Didžiokienės kūrinius, nekyla abejonių priskiriant juos šiam laikotarpiui. Eksponuojamas ir S.Ušinsko darbas "Mauduolės", kuris, pasak M.Banytės, savo stilistika buvo neįprastas tuomečiam žiūrovui – drąsi ir provokuojanti tematika ir stilizavimo maniera būdinga art deco vaizduojamajai dailei.

Pašnekovės teigimu, ne visuose parodoje eksponuojamuose tapybos darbuose art deco stiliaus bruožai lengvai įžvelgiami. Pavyzdžiui, kai kuriuose dailininko Adomo Galdiko kūriniuose galima pamatyti jo, kaip dailininko, kūrybos stilistikos kaitą nuo realistinių natiurmortų su dominuojančia liaudies meno tematika iki ekspresyvių Kauno peizažų. Vis dėlto, šis dailininkas intensyviausiai kūrė tarpukariu, tad ir jo darbai dažnai kabėdavo to meto interjeruose.

Kaip atskirti autentiką?

Padidėjus susidomėjimui tarpukario art deco gaminiais, padaugėjo ir klausimų, kaip atskirti autentišką kūrinį nuo sukurto gerokai vėlesniais dešimtmečiais. Kokie bruožai neleistų suabejoti daikto autentiškumu? "Dažnai atskirti tarpukariu gamintą baldą nuo pagaminto gerokai vėliau nėra lengva, – teigia ji. – Muziejuje stovi nedidelis staliukas, kuris inventoriaus knygose įvardytas kaip 5-ojo dešimtmečio gaminys. Buvau įsitikinusi, kad jis tikrai gamintas tarpukariu. Tačiau juk pokariu daug baldų vis dar buvo gaminami tokie, kokie buvo ir prieš karą."

Pasak M.Banytės, norint nustatyti, kada buvo pagamintas baldas, reikėtų atidžiau patyrinėti jo furnitūrą. Įgudę restauratoriai tai atskiria pagal medžiagas, iš kurių buvo pagamintos apyraktės, spintų vyriai ir panašios detalės. Vis dėlto kartais baldo autentiškumą galima suprasti ir iš kruopščių puošmenų.

"Ekspozicijoje turime spintelę su nuostabiai graviruota vynuogių keke. Kai kurie spintelės stiklai pakeisti ir jų graviravimas jau ne toks subtilus ir dailus. Paklausus, ar restauruojant nebuvo įmanoma išgraviruoti taip pat, man buvo atsakyta, kad dar dvi kekių graviūros kainuotų tiek pat, kiek visa spintelė",– prisiminė pašnekovė.

Sutvarkėme grindų dangą ir atkūrėme kambarių koloristiką – sodrias mėlynas bei žalias spalvas, būdingas tarpukario interjerams.

Vėl vertinama ir saugoma

Anot muziejaus vadovės, autentiškų tarpukario interjerų paroda ne veltui rengiama pirmojo M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus Pauliaus Galaunės ir jo žmonos operos solistės Adelės Galaunienės name. 1932 m. pagal architekto Arno Funko projektą statytas gyvenamasis namas iki šiol išlaikė tikrą tarpukario dvasią. O praėjusiais metais pradėta renovacija padėjo jam susigrąžinti ir tą autentiškumą, kuris buvo prarastas.

"Tarpukariu Galaunių šeima gyveno šio namo pirmame aukšte, o antrąjį nuomojosi Nepriklausomybės Akto signataras Kazys Bizauskas su šeimyna. 1941 m. namas buvo nacionalizuotas, į jį buvo įkeldinta nemažai kariškių šeimų, o antrame aukšte vėliau įsikūrė įvairios visuomeninės organizacijos, miesto Sporto komitetas. Tad šis namas išgyveno įvairiausių laikų, tačiau, nepaisant to, sugebėjo beveik nepakisti. Jo langai, durys ir visa furnitūra yra išlikę dar nuo 1932 m., netgi radiatoriai yra su tarpukariu gamintais reguliatoriais, ant kurių užrašyta "šilta / šalta". Atlikę renovaciją sutvarkėme grindų dangą ir atkūrėme kambarių koloristiką – sodrias mėlynas bei žalias spalvas, būdingas tarpukario interjerams", – pasakoja M.Banytė.

Pašnekovė džiaugiasi, kad autentiškas tarpukario art deco grįžta į madą ir yra vis labiau vertinamas, nors daug jo turtų sunyko sovietmečiu, buvo išstumti naujų madų.

"Antikvaras G.Mekionis pasakojo, kad vienas jo kolekcijos autentiškas baldų komplektas buvo atvežtas tiesiai iš šiukšlių konteinerio. Žmonės atsikrato senienomis nesusimąstydami apie jų vertę. Pagalvokite, nuo 3–4 dešimtmečio iki mūsų dienų dauguma ekspozicijos baldų išsilaikė beveik nerestauruoti, tai liudija aukštą jų kokybę. Galiu pasidžiaugti, kad žmonių sąmoningumas vis didėja – parodoje eksponuojame ir art deco stiliaus servizą, jį vienai darbuotojai testamentu paliko teta. Vadinasi, jis taip vertinamas, kad netgi teisiškai paliekamas tolimesnėms giminės kartoms", – pastebėjo ji.

Kas? Paroda "KASDIENYBĖS GEOMETRIJA. ART DECO KAUNO INTERJERUOSE".

Kada? veikia iki gegužės 31 d.

Kur? A.ir P.Galaunių namuose (Vydūno al. 2).