Juos atpažinti nesunku – akys įsmeigtos į ekraną, rankose išmanieji telefonai, o šalia vienkartiniai puodeliai kavos. Labai dažnai jie negali ilgam sutelkti dėmesio, atrodo atitrūkę nuo pasaulio, bet nuolat yra "online" ir sugeba daryti begalę dalykų vienu metu, gaila, dažniausiai tik internete. Tai jaunoji Y karta, technologiškai daug labiau išprususi nei ankstesnės kartos.

Socialinės medijos yra neatsiejamos nuo jų gyvenimo, o daug smagesnis ir gražesnis gyvenimas verda virtualioje erdvėje. Jie nepasižymi kantrybe ir nori visko čia ir dabar. Vis dėlto ši karta nuolat siekia tobulėti, sužinoti ir išmokti ką nors nauja. Taip, jie yra be galo ambicingi ir itin kritiški. Bet ar tai blogai? Ne, jeigu randamas būdas juos sudominti. O sudominti – būtina: nors jie moka naudotis naujausiomis technologijomis ir žino, kas vyksta kitame pasaulio krašte, dažnai neatkreipia dėmesio į tai, kas vyksta visai šalia.

Norėdamas sudominti šią kartą, kino centras "Romuva" organizuoja stovyklą, kurioje susiejamos technologijos, istorija ir kultūra. Rugpjūčio 21–25 d. "Romuvoje" vyksianti stovykla "Filmuoju Kauną" dalyvius ne tik išmokys filmuoti, montuoti ir kurti vaizdo filmukus, bet ir supažindins su galbūt žinomomis, bet pamirštomis, o gal net visai neatrastomis Kauno vietomis. Penkių dienų nuotykis dalyviams primins, kaip svarbu apsidairyti aplinkui, stebėti ir atrasti vis kažką nauja.

Kuo ypatinga ši stovykla ir kokias patirtis ji suteiks dalyviams? Apie tai – pokalbis su kino centro "Romuva" edukacinių programų koordinatore Gintare Pranarauskaite.

– Papasakokite apie stovyklą "Filmuoju Kauną". Kaip kilo idėja organizuoti kino stovyklą? Kokie yra pagrindiniai jūsų tikslai?

– Idėja gimė labai natūraliai. Aš pati esu kaunietė, labai myliu savo miestą, randu jame labai daug visko. Neatsitiktinai ir dirbu Kauno kino centre "Romuva" – tiek istoriškai, tiek kultūriškai svarbioje Kaunui įstaigoje. Tad norėjosi kažkaip visa tai susieti, įprasminti. Taip ir atsirado projektas "Filmuoju Kauną". Prieš trejus metus vos vienos dienos trukmės, o šiandien jau galime pasidžiaugti visos savaitės tarptautine programa. Tikslas yra pažinti miestą per kiną, arba atvirkščiai.

Aš pati esu kaunietė, labai myliu savo miestą, randu jame labai daug visko. Neatsitiktinai ir dirbu Kauno kino centre "Romuva" – tiek istoriškai, tiek kultūriškai svarbioje Kaunui įstaigoje.

– Stovykla skirta 14–18 metų moksleiviams. Tokio amžiaus žmonės priklauso vadinamajai Y kartai, ji yra labai ambicinga ir pasižymi tuo, kad sunkiai geba ilgai išlaikyti dėmesį. Kuo ši stovykla gali juos sudominti ir kaip galėtų pateisinti jų lūkeščius?

– Stovyklos programa ir yra skirta tokiems žmonėms, kurie nori daug sužinoti, patirti, bet nenori daug ir nuobodžiai mokytis. Mokymasis vyks per žaidimus, orientacines varžybas, įvairias užduotis ir veiklas. Teorinės informacijos bus labai nedaug, kad visas žinias būtų galima pačiupinėti patiems. Neatsitiktinai kviečiamas lektorius iš Didžiosios Britanijos, užsienietis niekada nebuvęs Kaune. Kodėl? Tam, kad dalyviams padėtų naujai pažvelgti į savo miestą, be išankstinių stereotipų, stigmatizacijos ar patoso.

– Stovykloje netruks pramoginės ir techninės veiklos. Tačiau prioritetą skirsite veiklai, kuri ugdys jaunimą kultūriniu aspektu. Kodėl svarbu ugdyti vaikus už mokyklos ribų?

– Manau, svarbu visapusiškai ugdytis. Tiek pramoginė, tiek techninė ir kultūrinė sritys – visos jos yra svarbios. Pramoginę veiklą galbūt pervadinčiau socialine. Bendravimas, savęs ir kitų pažinimas yra labai svarbus ugdymo procese, ypač paauglystėje. Pagaliau ir švietimo įstaigos pradeda atsižvelgti į emocinio intelekto svarbą. Šioje stovykloje mes taip pat skirsime tam daug dėmesio, nes filmuojant labai svarbu komandinis darbas, susitarimas, atsakomybė vienų už kitus. Mokysimės dirbti kartu, atvirai bendrauti, priimti vieni kitus, gerai jaustis net ir įtemptose situacijose. Be antrosios, techninės dalies negalime įsivaizduoti gero ir kokybiško kino, tad žinoma, kad vyks ir labai intensyvūs šešių valandų trukmės montavimo kursai, kameros darbo mokymai. Na, o kultūrinis aspektas taip pat gana svarbu, viskas taip stipriai supinta į vieną programą, kad nelabai atskirsi, kuri dalis yra kuri.

– Jūsų nuomone, kokią vietą kinas užima šiuolaikinės jaunosios kartos gyvenime?

– Manau, kad gana didelę dalį. Turbūt nieko nenustebinsiu sakydama, kad vizualumas turi vis didesnę įtaką kasdieniam gyvenimui. Kinui nuo to tik geriau. Aišku, iškyla kitų grėsmių, kaip atsirinkti gerą turinį iš tokio didelio srauto, kaip išmokti jį vertinti.

– Didelis dėmesys stovyklos metu bus skiriamas ir Kauno miestui. Koks jo vaidmuo šioje stovykloje?

– Kaunas atliks pagrindinį vaidmenį mūsų stovyklos metu kuriamuose filmukuose. Na, gal ir ne visai pagrindinį, bet tikrai nemažą. Ieškosime įdomių Kauno vietų, įdomių kadrų, galbūt žymių Kauno personažų, stebėsime Kauno architektūrą, gatves, aplinką. Ieškosime tų erdvių ne tik išoriškai, bet stengsimės jas pajausti, sužinoti jų istoriją, tą jausmą padės sukurti mūsų draugai ir partneriai VšĮ "Atminties vietos" ir "Ekskursas".