- Jogintė Bučinskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kelios pastabos apie pastabas, skirtas rytojui
-
Kelios pastabos apie pastabas, skirtas rytojui
-
Kelios pastabos apie pastabas, skirtas rytojui
-
Kelios pastabos apie pastabas, skirtas rytojui
-
Kelios pastabos apie pastabas, skirtas rytojui
-
Kelios pastabos apie pastabas, skirtas rytojui
-
Kelios pastabos apie pastabas, skirtas rytojui
-
Kelios pastabos apie pastabas, skirtas rytojui
-
Kelios pastabos apie pastabas, skirtas rytojui
-
Kelios pastabos apie pastabas, skirtas rytojui
-
Kelios pastabos apie pastabas, skirtas rytojui
-
Kelios pastabos apie pastabas, skirtas rytojui
-
Kelios pastabos apie pastabas, skirtas rytojui
-
Kelios pastabos apie pastabas, skirtas rytojui
-
Kelios pastabos apie pastabas, skirtas rytojui
Menas geriausiai geba generuoti svarbiausią visuomenės bruožą – suvokimą. Tuo įsitikinusi Portugalijos katalikiškojo universiteto profesorė Luisa Santos.
Ji kuruoja skirtingoms Europos šalims, miestams ir kultūroms atstovaujančius menininkus ir jų kūrinius sujungusią parodą "Pastabos apie rytojų", šiuo metu veikiančią galerijoje "Meno forma" ir menų centre "Ars et Mundus".
Keturiolika Europos miestų vienijančio meno ir kultūros kūrėjų tinklo "CreArt" surengta paroda jungia 21 menininko kūrybą. Joje pristatoma alternatyvių pasaulio vizijų serija, įrašanti meną ir kultūrą į socialinių sistemų sąrašą – tokių pat kaip ir stichiškai susiformuojančios bendruomenės, savanoriškos, totalinės ar biurokratinės organizacijos.
Parodoje dalyvauja lietuviai menininkai Marija Marcelionytė-Paliukė ir Marija Šnipaitė iš Vilniaus, kauniečiai Povilas Ramanauskas ir Monika Žaltauskaitė-Grašienė; Ricardo Gonzalézas ir Jorge Méndezas, žinomas kaip Jorge Peligro (Ispanija), Carolina Grilo Santos (Portugalija), Eva Pacalova ir Katerina Drzkova (Čekija), Davoras Sanvincentis ir Jelena Bando (Kroatija), Nita Mocanu, Kovacs Kinga, Zsuzsanna Fodor (Rumunija), Stine Bråthen (Norvegija), Georgas Pinteritschas ir FAXEN Art Collective (Austrija), Stefano Bucciero, Tvrtko Buricas, Paolo Ferrante, Marco Musaro (Italija).
Apie parodą, jos koncepciją ir joje keliamus klausimus – pokalbis su prof. L.Santos.
– Parodos koncepcijai pasitelkiate vokiečių sociologo Niklaso Luhmanno idėją apie meną kaip socialinę sistemą. N.Luhmannas teigia, kad menas, laikomas socialine sistema, yra saviprogramuojantis – autoriaus konstruktyvistinė analizė, nukreipta prieš būtiną meno aiškinimą, veda link požiūrio, kad kultūra yra ne imanti, o duodanti savo paaiškinimus, taigi N.Luhmannas siūlo kultūrą suvokti kaip savarankiškai save argumentuojančią sistemą, išsaugančią vidinį tapatumą ir plėtojamą jos pačios dalyvių. Vis dėlto šiam požiūriui jau daugiau nei du dešimtmečiai. Kas, jūsų nuomone, su šiuo požiūriu kultūroje ir mene disonuoja, o kas vis dar išlieka aktualu ir apmąstytina rengiant net ir šią parodą?
– Platesniame N.Luhmanno teorinės minties kontekste menas, taip pat kaip ir teisė, ekonomika, politika ar mokslas, sudaro savitą modernybės socialinę sistemą. Kitaip tariant, specifinė meno semantika yra tiesioginis santykis tarp sąmoningo suvokimo, kylančio ne iš socialinio lauko, ir komunikacijos, tiesiogiai susijusios su socialinėmis sritimis. Tad meno funkcija yra į komunikacinius tinklus įtraukti tai, ko iš esmės neįmanoma išreikšti, t.y. suvokimą. Gali pasirodyti, kad toks meno vaidmuo yra labai pasyvus, bet juk suvokimas iš tiesų yra vienas svarbiausių visuomenės veiksnių. Aukščiausias meno pasiekimas – sugebėti mums parodyti mus supantį pasaulį. Tai nėra nauja; menas nuo pat atsiradimo baksnojo į pasaulį pirštu. Tačiau aš manau, kad pasaulio matymas ir tikro jo vaizdo perteikimas visuomet išliks aktualiu dalyku – juk skirtingos interpretacijos sukelia dar daugiau klausimų, o šie gali tapti ir pasiūlymais ateičiai. Visa tai ypač aktualu mūsų laikais, kuriuos apibrėžia žodžiai "konfliktas", "krizės", "nepastovumas" ir "pokyčiai".
– Ar jums neatrodo, kad meno kaip socialinės sistemos samprata formuoja uždarą "meno menui" požiūrį, o kartu steigia ir politines meno galimybes? Kaip manote, kokios jos?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje9
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...