„Kaunas Piano Fest“: kitąmet sugrįš dar didesnis | Diena.lt

„Kaunas Piano Fest“: kitąmet sugrįš dar didesnis

Neseniai vykusį fortepijoninės muzikos festivalį "Kaunas Piano Fest" galima drąsiai vadinti precedento neturinčiu projektu. Jo iniciatoriai – ne kokios organizacijos, akademinės įstaigos, bet trys jauni atlikėjai, kuriems, atrodo, per maža rūpintis tik savo karjera. Projektas išskirtinis ir dėl dėmesio, skiriamo atlikėjo asmeninei vadybai, žinioms, kurios svarbios net didžiausiems talentams.

Organizatoriai įtikino: jie turi ne tik viziją, bet ir geba dirbti, kad ji būtų įgyvendinta. Kaune užaugę pianistai Monika Mašanauskaitė ir Robertas Lozinskis bei fagotininkas Darius Stoskeliūnas džiaugiasi: festivalis pranoko lūkesčius.

"Nesitikėjome, kad koncertų salės bus perpildytos klausytojų. Atsimenu, kai Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje žmonės vis dar į salę plūdo jau gerokai praėjus nuo koncerto pradžios, o tai klasikinės muzikos koncertams nėra būdinga, – "Santakai" sakė M.Mašanauskaitė. Organizaciniams rūpesčiams atlėgus, dar nespėjusi išvykti į Glazgą, kur studijuoja Karališkojoje Škotijos konservatorijoje, pianistė pasidalijo patirtimi ir ryžtu: "Kaunas Piano Fest" tikrai bus ir 2019-aisiais.

– Festivalis pavyko puikiai, lūkesčiai patenkinti. Beje, kam atiteko publikos prizas?

– Publikos prizas atiteko vienai ryškiausių mano gyvenime sutiktų pianisčių Alexandrai Mazurkevich iš Estijos. Prieš atvykdama į "Kaunas Piano Fest" Alexandra laimėjo prestižinį "Steinway & Sons" prizą ir "Massarosa" pianistų konkursą Italijoje. Manau, kad laukdami pianistės pasirodymo su Kauno miesto simfoniniu orkestru 2019 m., kovo 22 d. kvapą sulaikę lauksime ne tik mes, bet ir visi "Kaunas Piano Fest" klausytojai. Norėčiau pridurti, kad už publikos prizą esame ypač dėkingi Kauno miesto simfoninio orkestro vadovui Algimantui Treikauskui. Ši galimybė yra labai svarbi ne tik atlikėjai, bet ir mūsų festivaliui.

– Ar pasiteisino sprendimas pakviesti specialistus kalbėti apie atlikėjų fizinių, psichologinių gebėjimų stiprinimą? Kokia buvo auditorijos reakcija?

– Labai teisingai pastebėjote. Mūsų tikslas buvo suteikti dalyviams žinių, kurių nesuteikia aukštosios mokyklos. Nepabijosiu pasakyti, kad, mano manymu, tiek fortepijono, tiek kitų intrumentų pedagogai su savo studentais, asmeninės vadybos, psichologinės ir fizinės stiprybės ugdymo klausimais kalbasi nepakankamai. Dalyviai džiaugėsi galėdami tobulėti visapusiškai, tačiau didžiausio pasisekimo šiemet sulaukė hipnoterapeutas Wayne'as Neo iš Singapūro. Jis festivalio dalyvius mokė vizualizacijos ir kaip, ją pasitelkiant, kovoti su scenos baime. Nors daugelis žmonių abejoja dėl hipnoterapijos poveikio, visi "Kaunas Piano Fest" dalyviai buvo itin sužavėti.

– Pasidalykite pagrindinėmis šių seminarų tezėmis.

– Donata Vaitkutė, apsigynusi Magistro laipsnį Karališkajame Londono muzikos koledže, skaitė paskaitą tema "Meistriškumo tobulinimas: Muzikantų psichologinė stiprybė". Manau, man, kaip ir daugeliui atlikėjų, scenos jaudulio problema yra aktuali. Šiandien, tobulėjant technologijoms, atliekami įvairūs tyrimai, kuriais bandoma atrasti efektyvių būdų, kaip kovoti su scenoje patiriamu stresu. Vieną tyrimą atliko ir pati Donata. Jis parodė, kad egzistuoja ryšys tarp muzikantų (Didžiojoje Britanijoje studijuojančių studentų) psichologinio atsparumo ir jų mentalinių įgūdžių kaip meditacija, vizualizacija, atsipalaidavimo pratimai, naudojimo. Kuo daugiau mentalinių įgūdžių studentai naudojo, tuo aukštesnis buvo jų psichologinis atsparumas.

Sveikatingumo ir terapijos centro "Gemma" kineziterapeutas Juozas Kupčiūnas vedė paskaitą apie fizinio pasiruošimo svarbą pianistams. Dar viena itin svarbi tema, kaip apsisaugoti nuo taip dažnai muzikantų patiriamų nugaros ir rankų traumų. Juozas mokė paprastų tempimo ir atpalaidavimo pratimų, kuriuos reikėtų atlikti kasdien bent po 10–15 min.

Vienas iš festivalio akcentų – Annos ir Philippe Argenty paskaita apie muzikanto įvaizdžio kūrimą ir karjeros valdymą. Anna ir Phillipe iš Prancūzijos apskritai yra "Kaunas Piano Fest" įkvėpėjai. Jie pirmieji, kurie mane ir Robertą Lozinskį paskatino imtis šio projekto. Patys atlikėjai ne tik aktyviai koncertuoja, bet yra suorganizavę virš 30 festivalių Prancūzijoje ir Ispanijoje. Savo patirtimi su festivalio dalyviais Anna ir Philippe dalijosi net dvi valandas!

– Kas buvo seminarų auditorija – ar vien atlikėjai, ar ir pedagogai? Ar pastarieji, nuo kurių didžia dalimi priklauso tiek kiekvieno meilė muzikai, tiek talentų ateitis, apskritai buvo pakankamai aktyvūs?

– Į paskaitas atvyko ne tik dalyviai, bet ir pedagogai. Tiesa, pastarųjų tiek paskaitose, tiek individualiose pamokose su profesoriais Petru Geniušu ir Fali Pavri tikėjomės išvysti daugiau. Tikriausiai dėl reklamos stokos šiais metais nepavyko sulaukti daugiau pasyvių klausytojų. Kitais metais būtinai apie viešas paskaitas ir pamokas skelbsime gerokai anksčiau ir garsiau.

Galimybė koncertuoti TIKRAI publikai, o ne konkursų komisijai, kaip dažnai muzikantams pasitaiko, mano manymu, yra ypač prasminga.

– Kokių įspūdžių išsivežė šie fortepijono meistrai?

– Abu profesorius pažįstu puikiai, nes pati studijuoju Karališkoje Škotijos konservatorijoje, kurioje jie dirba. Labai džiaugiuosi, kad jie mumis pasitikėjo ir sutiko atvykti į pirmąjį "Kaunas Piano Fest". Viena iš priežasčių, kodėl juos kvietėme, buvo ne tik jų neabejotinas profesionalumas, bet ir paprastumas bei betarpiškumas bendraujant su studentais. Nors maestro P.Geniušas ir maestro F.Pavri muzikos pasaulyje yra gerai žinomi, gerbiami ir koncertuoja pasaulinėse scenose, jie sugebėjo būti festivalio dalyvių mokytojais ir kolegomis. Profesoriai kartu su dalyviais pietavo, vakarieniavo ir nuoširdžiai bendravo pertraukėlių metu. Abu profesoriai nesitikėjo, kad festivalis bus tokio aukšto lygio ir meninės vertės. Tai mums yra didžiausias įvertinimas.

– Kuo svarbūs tokie renginiai jauniesiems atlikėjams, kurie koncertavo festivalyje? Kaip apskritai juos atrinkote?

– Žinios apie kūrinių interpretaciją, muzikanto vadybą, psichologiją ir t.t. yra ypač svarbios. Tačiau žinau, kad jaunajam atlikėjui galimybė pagroti solinį rečitalį yra labai viliojanti ir svarbi. Kai studijuoji, retai tenka atlikti didelės apimties koncertus. Tuomet iškyla klausimas, kaip išmokti tvarkytis su patirties stoka scenoje? Ši galimybė koncertuoti TIKRAI publikai, o ne konkursų komisijai, kaip dažnai muzikantams pasitaiko, mano manymu, yra ypač prasminga. Specialios atrankos dalyviams nevykdėme, tačiau pagrindinis festivalio kriterijus – sugebėjimas atlikti valandos trukmės solinį koncertą – rečitalį. Rečitalis – tai didelio pasiruošimo ir energijos reikalaujantis įvykis pianistui.

– Vienas jūsų renginio tikslų – klasikinės muzikos propagavimas, noras parodyti jos grožį net ir vidutiniam statistiniam kauniečiui, net ir tam, kuris neturi atitinkamo išsilavinimo. Ar daug jaunų veidų išvydote koncertuose?

– Įdomu, kad uždavėte šį klausimą ir perskaitėte mano mintis! Norėjau pasidžiaugti, kad festivalio koncertuose mačiau daugybę jaunų veidų. Tikiu, kad pavyko paskleisti žinią, jog klasikinė muzika gali būti įdomi kiekvienam, nepriklausomai nuo jo amžiaus.

– Dalis renginių šiemet vyko jūsų ir kolegos R.Lozinskio alma mater mokykloje – J.Naujalio muzikos gimnazijoje. Gal tai – naujos tradicijos pradžia? Beje, renginio (seminarų) vieta labai svarbi ir neprofesionalams atlikėjams – juose daug patogiau dalyvauti net ir vyresniems muzikos mokyklų mokiniams, vasaras leidžiantiems Kaune.

– Taip, kol kas vietos tikrai nekeisime ir gali būti, kad ji taps tradicine. Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija buvo puikūs namai tiek man su Robertu, tiek festivalio dalyviams. Pasirinkome šią vietą dėl daugybės priežasčių. Viena iš jų – tai ypatingas mokyklos direktoriaus Raimundo Simanavičiaus palaikymas organizuojant festivalį. Be jo pagalbos projektas, tikriausiai, nebūtų įvykęs taip sėkmingai! Kita priežastis – gimnazijos įsigyti nauji fortepijonai "Steinway & Sons" ir "C.Bechtein", kuriais mūsų dalyviai galėjo mėgautis visą savaitę. Žinoma, mokyklos vieta – miesto centras, todėl, kaip jau jūs minėjote, tikimės, kad kitais metais paskaitose sulauksime dar daugiau moksleivių, jaunimo iš Kauno miesto. Įdomu, kad nors mokykla miesto centre, pastebėjome, kad daugybė žmonių, gimusių Kaune, nė nežino, kurioje vietoje ji yra.

– Ar jūsų darbo kalendoriuje jau yra įrašų apie kitų metų festivalį? Kokia jo vizija? Galbūt ilgainiui kasmet bus pasirenkami vis kiti akcentai, specifiniai muzikos žanrai?

– Jau pradėjome galvoti apie kitų metų festivalį. Planų yra labai didelių, tikimės augti. Šalia individualių fortepijono pamokų organizuosime panašaus pobūdžio paskaitų visapusiškai muzikantui tobulėti. Detales atskleisime jau netrukus. Planuojame sulaukti dvigubai daugiau dalyvių, nei sulaukėme šiais metais. Žanro kol kas nekeisime, liksime ištikimi fortepijonui. Ateityje galbūt prijungsime kamerinę muziką.

– Ar galime tikėtis, kad festivalio lokacija nesikeis – kad siekdami jį paversti vienu didžiausių Baltijos regione, liksite Kaune? Ar Kaunas išlaikė jūsų egzaminą? Gal festivalio metu sulaukėte pa(si)siūlymų iš kultūros institucijų, meno organizacijų dirbti drauge?

– Mes su Robertu abu esame kauniečiai, čia mūsų namai. Norime, kad klasikinės muzikos pasaulyje Kaunas taptų žinomas, kaip kultūros centras. Matome čia daugybę įdomių ir dar neišnaudotų galimybių festivaliui kurti. Labai džiaugiamės, kad mūsų partneriai – Kauno Rotary klubas, Vilniaus Šv.Kristoforo Rotary klubas, Martynas Norkus, "Green Café", UAB "Amoka", Kauno menininkų namai, Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus ir dar daug kitų – mus palaikė ir mielai bendradarbiavo. Jaučiamės Kaune reikalingi. Įsibėgėjus festivaliui sulaukėme palaikymo ir iš Kauno miesto savivaldybės švietimo skyriaus. Labai tikimės, kad kitais metais iš jų sulauksime pagalbos rengiant "Kaunas Piano Fest 2019".



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių