- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiais metais Vytauto Didžiojo karo muziejus pirmą kartą savo istorijoje pradėjo naują bendradarbiavimo projektą su bendrove „Lietuvos geležinkeliai“, autobusų stotimis ir oro uostais.
Parengtas kilnojamas parodas „Šarvuotieji kunigaikščiai“ ir „Skrydžio tikslas – Lietuva“ planuojama eksponuoti dešimtyje didžiausių Lietuvos geležinkelio stočių, autobusų stotyse ir oro uostuose. Parodas šiuo metu galite pamatyti Šiaulių geležinkelio ir Kauno autobusų stotyse.
Kilnojamoji paroda „Šarvuotieji kunigaikščiai“
Lietuvos kariuomenė turėjo tris šarvuotus traukinius – „Gediminą“, „Algirdą“ ir „Kęstutį“ – beveik prieš šimtmetį važinėjusius Lietuvos geležinkeliais. Pirmieji šarvuotieji traukiniai, skirti vykdyti karinius veiksmus geležinkelio ruože, Lietuvos kariuomenėje pradėjo veikti pačioje Nepriklausomybės kovų pabaigoje 1920 m. ir veikė iki 1935 m. Tokį traukinį sudarė dvi pagrindinės dalys: kovos ir bazinė. Kovos dalis, kurios sudėtyje buvo garvežys, keletas artilerijos platformų (vagonų), ginkluotų kulkosvaidžiais, patrankomis ir haubicomis, kulkosvaidžių vagonų buvo skirta dalyvauti kautynėse. Bazinė dalis, kuri mūšiuose nedalyvaudavo, buvo skirta apsaugai ir paramai, turėjo keliolika keleivinių vagonų, specialiosios paskirties prekinių vagonų ir kontrolinių platformų.
1920 m. sausio 18 d. geležinkelio dirbtuvėse Kaune buvo pradėtas statyti pirmasis Lietuvos kariuomenės šarvuotasis traukinys, o rugpjūčio 25 d. jis buvo suformuotas ir pavadintas Lietuvos didžiojo kunigaikščio vardu „Gediminas“. Jau Rugsėjo 10 d. šio traukinio įgula gavo pirmąjį kovinį įsakymą vykti į Suvalkų frontą, kuriame vyko įnirtingos kovos dėl Lietuvos Nepriklausomybės. Čia traukinys atliko žvalgybos užduotis.
1920 m. rugpjūčio 25 d.–1921 m. liepos 31 d. Lietuvos kariuomenėje buvo tik vienas šarvuotasis traukinys „Gediminas“. Netrukus jo pagrindu, pasipildžius riedmenimis ir ginkluote, 1921 m. rugpjūčio 1 d. buvo suformuotas šarvuotųjų traukinių pulkas, kurį sudarė pulko štabas ir trys traukiniai – „Gediminas“, „Kęstutis“ ir „Algirdas“.
Kilnojamoji paroda „Skrydžio tikslas – Lietuva“
Vienas žymiausių skrydžių pasaulio ir Lietuvos aviacijos istorijoje – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą. 1933-iųjų birželio mėnesį Jungtinėse Amerikos Valstijose du lietuvių lakūnai ruošėsi nepaprastam žygiui ir nekantriai laukė orų pagerėjimo virš Atlanto vandenyno. 1933 metų liepos 14 d. Niujorko orų tarnyboje sulaukė geros žinios – skristi galima. Jau kitos dienos ryte, 6 val. 24 min., S. Darius ir S. Girėnas pakilo iš Niujorko Floido Beneto (Floyd Bennet Field) oro uosto.
Lakūnų laukė sunkus ir varginantis skrydis, tikslas – be nutūpimo pasiekti Kauną ir įveikti apytikriai 7200 km. Praskridę pro Niufaundlando salą (Island of Newfoundland), įveikę Atlanto vandenyną, pro Airiją, Škotiją ir Šiaurės jūrą lakūnai pasiekė Vokietiją. Skrendant Lietuvos link lakūnams kelią pastojo smarki audra, keletą kartų nesėkmingai pabandę ją apeiti, lakūnai buvo priversti pasukti atgal. Prieš pat katastrofą, įvykio liudininko teigimu, ,,Lituanica“ skrido žemai, tą naktį virš įvykio vietos oro sąlygos nebuvo palankios – buvo didelis debesuotumas, lijo, tvyrojo rūkas.
Specialiai sudaryta Lietuvos komisija, tyrusi katastrofos priežastis, išsiaiškino, kad dėl galimų variklio trikdžių lakūnai aklinoje tamsoje ieškojo vietos nusileisti. „Lituanica“ skrido labai žemai, neįvertinus vietovės kalnuotumo, kliudė medžių viršūnes ir sudužo. Įveikę Atlanto vandenyną, iki galutinio tikslo – Kauno – likus vos 650 km, liepos 17 d. 00 val. 36 min. Lietuvos didvyriai tragiškai žuvo. S. Dariaus ir S. Girėno žygis išgarsino Lietuvos vardą pasaulyje, o lakūnų skrydis aviacijos istorijoje įvertintas kaip vienas tiksliausių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje8
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...