V. Šoblinkaitės-Aleksos kūryba: išnešiotos svajonės gimimas

Rašytoja Violeta Šoblinskaitė-Aleksa džiugina naujomis knygomis, kurių aprėpiamame literatūros lauke atsispindi platus žodžio meistrės kūrybos diapazonas – nuo poezijos iki sunkiasvorės prozos vertimo.

Šiandien Kauno menininkų namuose vyksiančių knygų sutiktuvių išvakarėse V.Šoblinskaitė-Aleksa atskleidė aplinkybes, kuriomis ir atsirado naujausi jos kūriniai.

– Metų sandūra jums buvo dosni: prieš Kalėdas pasirodė jūsų versta gruzinų klasiko Čabua Amiredžibio knyga "Mėnulio sūnus", išleista "Kauko laiptų", o prieš Velykas artimiausiems bičiuliams jau galėjote padovanoti "Romaną su Frau", išleistą Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje. Papasakokite, kaip atsirado šios knygos.

– "Mėnulio sūnų", arba "Datą Tutašchiją" – taip skamba originalus pavadinimas – svajojau išversti 35 metus, po to, kai pirmą sykį apsilankiau Gruzijoje. Šią knygą gavau dovanų, grįžusi namo skaičiau, žavėjausi, gailėjau, kad tokio stipraus autoriaus lietuvių skaitytojas nepažįsta. Vertimo, deja, ėmiausi tik prieš penkerius metus, supratusi, kad niekas, be manęs, to nepadarys. Gal ir gerai, kad kantriai išlaukiau. Turėjau laiko subręsti, įgyti patirties, labiau pažinti ne vien Gruziją, bet ir gyvenimą. Tai sudėtinga knyga, nors skaityti ją nėra sunku. Bent taip mane tikino jau spėjusieji su vertimu susipažinti.

Nebūtų į galvą šovę visa, ką patyriau, užrašyti – būčiau neištvėrusi. Tikėjimas, kad parašysiu knygą, suteikė vilties ir stiprybės.

O "Romanas su Frau" atsirado gana netikėtai. Buvau nutarusi paragauti gerontologės duonos. 47 dienas praleidau nedideliame Vokietijos miestelyje, beveik izoliuota nuo pasaulio. Nebūtų į galvą šovę visa, ką patyriau, užrašyti – būčiau neištvėrusi. Tikėjimas, kad parašysiu knygą, suteikė vilties ir stiprybės.

– Kodėl šią poezijos knygą vadinate romanu?

– Todėl, kad tai ir yra romanas. Tik parašytas keistoka forma...

– ...kuriai nestinga jums būdingo humoro? Ar skaitytojai ras šmaikščių puslapių ir Č.Amiredžibio knygoje?

– Juokas – dalykas rimtas. Netgi gydantis. Tuo įsitikinau ne kartą. Gal todėl man kartais patinka truputį paišdykauti. Komiškų situacijų netrūksta ir "Mėnulio sūnuje". Manau, subtilus humoro jausmas padėjo gruzinų literatūros klasikui ištverti sunkiausius gyvenimo etapus ir sulaukti itin garbingo amžiaus. Č.Amiredžibi mirė būdamas 92-ejų, patyręs ne vien kunigaikščio, katorgininko, bėglio iš katorgos, vienuolio lemtį, bet ir sunkius kovos su gerklės vėžiu padarinius. Ir vis dėlto jo romano tekstas kupinas giliausių poteksčių. Ne veltui Gruzijos inteligentija savo knygų lentynose "Datą Tutašchiją" deda šalia Šventojo Rašto ir "Karžygio tigro kailiu", ne veltui Č.Amiredžibis buvo iškeltas kandidatu Nobelio literatūros premijai.

– Knyga solidi apimtimi. Kai ji pasirodė, juokavote, kad sveria daugiau nei kilogramą.

– Tikrai taip! Romaną sudaro keturios dalys ir penki epigrafai, iš kurių aiškėja, jog su skaitytoju bus kalbama apie žmogui esminius dalykus: sąžinę, kad galėtų atpažinti savuosius trūkumus; jėgą, kad tuos trūkumus įveiktų; protą ir širdies gerumą, be kurių nesisektų būti teisingam tiek sau, tiek artimui; pagaliau – tėvynę, kad turėtų kam tarnauti ir už ką, jeigu reikia, guldyti galvą. Veiksmas nukelia mus į XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Gruziją. Pagrindinis herojus – Data Tutašchija, abragas, kitaip tariant, atsiskyrėlis, nesitaikstantis su įprastinėmis visuomenės normomis. Jo paveikslą atskleisti padeda du kiti asmenys – žandarmerijos galva, grafas Segedis ir tikras pusbrolis Mušnis Zarandija, tarnaujantis žandarmerijoje, kuris ir pražudo Datą. Romano autorius ieško atsakymo į klausimą, kaip įveikti ar bent jau sumažinti šio pasaulio blogį, ir atsiveria skaitytojui kaip gilus psichologas, puikiai pažįstantis tiek žmogiškąsias ydas, tiek dorybes.


"Romanas su Frau"

Europa sensta, jai reikia vis daugiau rūpesčio ir slaugos. Praktiški, taupūs, itin tvarkingi vokiečiai mielai samdo lietuves, garsėjančias pareigingumu ir darbštumu, kad jos už nedidelį atlygį slaugytų negebančius apsitarnauti jų senolius. Daugybė moterų, ilgiausiems mėnesiams palikusios savo šeimas ir namus, šiandien legaliai ar nelegaliai darbuojasi Vokietijoje. Norėdama savo kailiu patirti, ką šios naujųjų laikų tremtinės išgyvena svetur, 47 dienas praleidau nedideliame Žemutinės Saksonijos miestelyje, slaugydama vienišą neįgalią senutę. Taip atsirado "Romanas su Frau", kuriame atsispindi ne tik vokiečių ir lietuvių buities bei kultūros skirtumai ir sąlyčio taškai. Rinkinio pavadinimas – aliuzija į Thomo Manno romaną "Lota Veimare".

"Mėnulio sūnus"

Lietuvoje Čabua Amiredžibis – kaip ir daugelis kitų įdomiausių Gruzijos autorių – beveik nežinomas. Jis gimė 1921 m. lapkričio 18 d. Tbilisyje. Kilminga giminė netrukus patyrė Stalino represijas: būsimo rašytojo tėvas Iraklis, juristas,1938-aisiais buvo sušaudytas, motina ištremta į gulagą. 1944 m. balandį už dalyvavimą antisovietinėje studentų veikloje areštuotas ir Č.Amiredžibis. Nuteistas 25 metams kalėti, jis triskart bėgo iš lagerio. Trečiasis bandymas buvo gana sėkmingas – Č.Amiredžibiui pavyko įsikurti Baltarusijoje ir netgi tapti didžiulio medžio apdirbimo kombinato direktoriumi. Tik tuomet, kai spartuoliško kolektyvo vadovą, važinėjantį net į užsienio komandiruotes, kažkas pasiūlė apdovanoti Stalino premija, išlindo yla iš maišo: paaiškėjo, kad kombinatui vadovauja pabėgėlis zekas!

Laisvę Č.Amiredžibis atgavo 1959 m. Rašyti ėmėsi beveik 40-metis. Vadinamaisiais atšilimo metais pradėtos leisti jo knygos: novelių rinkiniai "Mano dėdė – batsiuvys" (1963), "Jaučio išpažintis" (1964), apysaka "Georgijus Burdulis" (1965). Tačiau labiausiai Č.Amiredžibį išgarsino dešimtmetį rašytas romanas "Data Tutašchija", 1972 m. pasirodęs gruzinų literatūriniame žurnale "Ciskari" ir iš karto užkariavęs skaitytojų širdis. Pirmasis knygos tiražas po metų buvo išpirktas akimirksniu.

Romano veiksmas iš esmės vyksta carinės Rusijos provincijoje, vadinamojoje Užkaukazėje, Tiflise (dabar – Tbilisis) ir Vakarų Gruzijoje, Megrelijoje. Kūrinys išsamiai supažindina skaitytoją su Gruzijos gamta, papročiais, etnografiniu ir netgi kulinariniu paveldu. Novelėse labai ryški empirinė teksto gelmė.

1996-aisiais pasirodė Č.Amiredžibio romanas "Gora Mborgali", dar po devynerių metų rašytojas atsigręžė į XIV a. Gruziją – išleido romaną "Georgijus Spindulingasis".

Violeta Šoblinskaitė Aleksa


Kas: Č.Amiredžibio romano "Mėnulio sūnus" ("Data Tutašchija") ir V.Šoblinskaitės Aleksa knygos "Romanas su Frau" pristatymas.

Kur: Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius / Kauno menininkų namai (V. Putvinskio 56).

Kada: Balandžio 21 d. 17.30 val.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaune veiklą pradeda „Teatro fabrikas“
    Kaune veiklą pradeda „Teatro fabrikas“

    Kaune veiklą pradeda jauniems menininkams skirta erdvė „Teatro fabrikas“. Nors idėją įgyvendinantis Kauno dramos teatras negavo laukto finansavimo patalpoms įrengti, projektą ėmėsi įgyvendinti savo jėgomis. ...

  • Rūgščias gyvenimo citrinas pavertė įspūdingo skonio gėrimu
    Rūgščias gyvenimo citrinas pavertė įspūdingo skonio gėrimu

    Vos atvėręs duris restoranas "Nüman" leido suprasti, kad atsirado dar vienas rimtas argumentas Kauną laikyti europietiška kultūros sostine. Netikėtais patiekalų sprendimais stebinantį restoraną Gero maisto akademija šiemet ...

    1
  • Ieškomas naujas Kauno dramos teatro vadovas
    Ieškomas naujas Kauno dramos teatro vadovas

    Kultūros ministerija paskelbė konkursą eiti Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinio direktoriaus pareigas. ...

    10
  • Vaidinantis vienuolis krūpteli, išgirdęs žiūrovų juoką
    Vaidinantis vienuolis krūpteli, išgirdęs žiūrovų juoką

    Į Lietuvą iš Pietų Korėjos parskridęs Kęstutis Marčiulynas – vienuolis Bo Haeng Sunimas visuomet išsviedžia energijos užtaisą, sukauptą budistinėse meditacijose, atsiskyrimuose, tyloje, kalbant mantras. Energija ir dvasine terap...

    2
  • Didžiausią pasaulyje antklodę neria ir Kaune
    Didžiausią pasaulyje antklodę neria ir Kaune

    Šeštadienio popietę kauniečiai rinkosi į jaukų butą Gedimino gatvėje, kur besidalijant kava ir sausainiais vyko nėrimo vąšeliu pamokos. ...

    1
  • Bušido turnyro pristatyme Kaune – brazilo išsišokimas
    Bušido turnyro pristatyme Kaune – brazilo išsišokimas

    “Rytoj aš jį nokautuosiu! Prisiekiu savo mamos gyvybe!“, - sušvokštė Rodrigo Mineiro ir ėmė demonstratyviai mojuoti kumščiais. Karštakošio brazilo pareiškimas pastebimai suerzino Kauno kovotojus...

    5
  • Visada įdomu, kas bus kitą kartą
    Visada įdomu, kas bus kitą kartą

    Pokalbis taip pat yra kūrybos forma. Unikali, jaudinanti, nenuspėjama. Dviejų žmonių pasikeitimas žodinėmis konstrukcijomis kuria emocinį pagrindą arba priešingai – išmuša jį iš po kojų. ...

    2
  • XI Kauno bienalė: vienos atminties negali būti
    XI Kauno bienalė: vienos atminties negali būti

    Tapytoja Atidarydama XI Kauno bienalę kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pažymėjo išskirtinį renginio bruožą – inovatyvų mąstymą ir naujų formų ieškojimą. Neįprastais sprendimais, nepiršdama vienos tiesos &scaro...

    4
  • Kauno menininkų namuose – naujų idėjų skersvėjis
    Kauno menininkų namuose – naujų idėjų skersvėjis

    Jau kurį laiką Kauno menininkų namai (KMN) turi naują vadovą – tai kultūros vadybininkė ir edukatorė Rūta Stepanovaitė. Vilniaus dailės akademijoje taikomosios grafikos magistro studijas baigusios kaunietės, apie dešimtmetį dirbančio...

    4
  • Pažvelgti Laisvei į akis
    Pažvelgti Laisvei į akis

    Vienybės aikštė kadaise buvo neformalaus jaunimo susitikimų vieta, subraižyta riedlenčių ir dviračių ratais. Tai buvo ir pasimatymo greta Amžinosios ugnies, dėl kurio praleidau anglų kalbos pamoką, vieta. Dabar aplink aikštę tvenkias...

    12
Daugiau straipsnių