- Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau tapo tradicija, kad metų pabaigoje Nacionalinis Kauno dramos teatras pristato premjerą, kurią būtų galima ne vienu aspektu pavadinti didžiąja.
Pirmiausia, tai didelių užmojų spektaklis, skirtas Didžiajai teatro salei. Antra, dažnai ši premjera tampa geriausiu metų Kauno teatrų scenose pastatytu spektakliu. Trečia, toks žmogiškąją būtį permąstyti pakviečiantis spektaklis virsta svaria atsvara gajam priešventiniu laikotarpiu žmones pavergusiam masiškam dovanų ir kitų pirkinių pirkimo apsėdimui. Šį kartą baigiantis metams į šią poziciją pretendavo vienų garsiausių šalyje režisierių Jono Vaitkaus ir Ainio Storpirščio bendras kūrybinis darbas "Fjorenca" pagal iki šiol dar Lietuvoje nestatytą Thomo Manno pjesę. Skamba daug žadamai? Ar iš tiesų spektaklis vertas užimti šią minėtą poziciją?
Sunkus kelias iki scenos
XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje gyvenęs ir rašęs vokiečių (vėliau priėmęs JAV pilietybę) rašytojas ir literatūros kritikas T.Mannas pjesę "Fjorenca" (originalo kalba – "Fiorenza") parašė prieš šimtą dešimt metų. T.Mannas nebuvo didelis pjesių mėgėjas, kur kas didesnė aistra, kartu ir sėkmė jį lydėjo rašant romanus, noveles ir apsakymus. Tiesa, daugelio pjesių iki galo rašytojas ir nėra pabaigęs rašyti, o "Fjorenca" laikoma ta vienintele, su kuria vis dėlto pavykę sėkmingai pasiekti finišą.
Kūrinys turi klasikinės dramos struktūrą ir nuo jos neatsiejamą vadinamąją trijų vienumų taisyklę: vaizduojamas vienas esminis konfliktas, veiksmas vyksta toje pačioje vietoje ir vienos paros metu. Istoriją trumpai būtų galima nusakyti taip: 1492-ieji, balandžio 8 d., netoli Florencijos įsikūrusi tuo metu turtingiausių visoje Europoje Medičių vila, meną ir mokslą globojančio Lorenco I de Medičio (Lorenco Nuostabiojo) mirties išvakarės (miršta balandžio 9 d.) ir jo konfrontacija su asketizmo kupinas krikščioniškas tiesas skelbiančiu vienuoliu pranašu, San Marko vienuolyno Prioru Džirolamu Savonarolu. Lorencas guli mirties patale, o jaunas vienuolis vis labiau ir labiau pamaldų metu savo išsakytais pamokslais pavergia ne tik eilinių italų, bet ir menininkų, filosofų, mokslininkų ir kitos Florencijos grietinėlės širdis.
Perkeltine prasme Lorencas atstovauja šėtoniškajai žmogaus pusei, archetipiniam karnavalus ir laisvę propaguojančio vyndarystės dievo Bakcho kultui, Džirolamas – sakraliajai pozicijai, moralę ir religiją skelbiančio Kristaus įvaizdžiui. Juos dar labiau priešina vienintelė pjesės moteriška veikėja – abiejų lyderių meilės objektas – neapsakomo grožio ir žavesio Fjorė, simbolizuojanti pačią Florenciją. Pjesės pradžioje jiedu nepasirodo, o jų portretas piešiamas kitų veikėjų dialogais, na, o pabaigoje jie galiausiai stoja vienas prieš kitą akis į akį. Kuri opozicijos pusė yra teisingesnė? Ar pelnytai po kunigaikščio mirties Prioras tapo Florencijos valdovu, naikinusiu turtingus Florencijos meno lobynus?..
Nors ir nuspėjama, stokojanti paslapties, savo tematika ir istoriniu kontekstu pjesė intriguoja ir, ko gero, aktuali ne tik vakar, šiandien, bet ir rytoj. Tačiau ji liudija ir tai, kad vis dėlto rašytojui dramaturgija nebuvo tokia sėkminga kūrybinė kryptis, kalbant iš praktinės pusės. Koją pakišęs kiek per didelis atotrūkis nuo pačios teatro scenos, režisūrinio matymo stoka.
Kaip rodo pasaulinė praktika, šios pjesės pastatymus lydėjęs ne itin didelis pasisekimas. Statyti šią kritikų per šimtmetį tiesiog nuplaktą dramą – gana rizikingas žingsnis. Žvelgiant iš kitos pusės, ji yra puiki galimybė pasireikšti režisieriui ir kitiems spektaklio kūrėjams. Kaip neišbaigtas kūrinys teatro kontekste, pjesė tiesiog reikalauja didelio režisūrinio kūrybingumo ir, visų pirmiausia, drąsaus žvilgsnio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“2
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...