Balerina, vietoj Amerikos pasirinkusi Kauną

  • Teksto dydis:

Jau netrukus, spalio 14-ąją, minėsime garsios lietuvių balerinos Tamaros Sventickaitės-Kunavičienės 95-ąsias gimimo metines. Šiai progai paminėti LNOBT skiria spalio 12 d. baleto spektaklį „Don Kichotas“. Teatro Raudonojoje fojė atidaryta balerinos kūrybinį kelią pristatanti paroda.

Tamara Sventickaitė gimė 1922 m. Panevėžyje, būdama penkerių su šeima persikraustė gyventi į Kauną. „Kaip tapau šokėja? Šokti visada svajojau. Bet pamačiusi koncerte (...) Verą Karalli, šokančią Camille Saint-Säenso „Mirštančiąją gulbę“, aš nebedaviau ramybės mamai, kad vestų mane mokytis į baleto studiją“, - savo autobiografijoje rašė Tamara Sventickaitė.

Ilgai prašyti nereikėjo, nes būsimosios balerinos mama, pati užaugusi Peterburge ir savo akimis Marijos teatre regėjusi šokančius Aną Pavlovą, Vaclavą Nižinskį bei kitas ano meto Rusijos baleto įžymybes, jaunystėje irgi mąstė apie šokį. Nors likimas susiklostė kitaip, ji atvedė savo devynmetę dukrą į Valstybės teatro baleto studiją, kuriai tuo metu vadovavo iš Rusijos pakviestas šokėjas Anatolijus Obuchovas. „Jis mane priėmė, nors atėjau jau pavėluotai, ir net neėmė už mokslą pinigų (nors tuomet dar reikėjo mokėti). Sakė, kad iš gabių mokinių jis pinigų neima“, - vėliau liudijo balerina.

Tiesa, pats A.Obuchovas netrukus studiją paliko, o naująja perspektyvios šokėjos pedagoge tapo Aleksandra Fiodorova-Fokina. Pasak T.Sventickaitės, „ji man davė visas kaip šokėjos žinias, mylėjo mane, daug skyrė man dėmesio. Bet daug ir barė, reikalavo viską atlikti gerai, be jokių nuolaidų“. Išvykdama į JAV pas ten gyvenantį sūnų, A.Fiodorova-Fokina netgi siūlė savo mokinei vykti kartu, tačiau ši karjeros startui pasirinko Kauną, o vėliau pasirinkimus apribojo Lietuvos okupacija ir pasaulinis karas.

Dar besimokydama paskutiniajame studijos kurse 1938 m. penkiolikmetė T.Sventickaitė buvo priimta į Valstybės teatro baleto trupę. Jos, kaip baleto solistės, debiutas 1939 m. sausį įvyko choreografo Nikolajaus Zverevo pastatytoje „Miegančiojoje gražuolėje“, kurioje T.Sventickaitė šoko Alyvų fėją ir iš karto susilaukė nemažai komplimentų. Reikli to meto baleto kritikė Vera Sotnikovaitė–Radauskienė pažymėjo, kad T.Sventickaitė „yra švelni, plastiška balerina. Ji turi gražias, ryškias rankas, jos judesiai grakštūs ir muzikalūs“.

„1940 m., atėjus Tarybų valdžiai, ruošiausi stažuotei į Leningradą, bet prasidėjus karui likau gimtinėje ir toliau dirbau teatre (...). Reikėjo kovoti už kiekvieną spektaklį, ypač klasikinio repertuaro. Su Bronium Kelbausku likę artistai darė viską, kad teatras gyvuotų“, - rašė T.Sventickaitė.

Stažuotės svajonė visgi išsipildė – balerina vėliau buvo išvykusi tobulintis į Leningrado Kirovo operos ir baleto teatrą (dabar - Sankt Peterburgo Marijos teatras) pas žymią pedagogę Nataliją Dudinskają. Ir jos repertuare iš tiesų netrūko klasikinių vaidmenų: T.Sventickaitė šoko Odetą-Odilę Piotro Čaikovskio „Gulbių ežere“, Aurorą to paties kompozitoriaus „Miegančiojoje gražuolėje“, Žizel to paties pavadinimo Adolphe‘o Adamo balete, Kitri Ludwigo A. Minkuso „Don Kichote“, Esmeraldą Cesare‘s Pugni „Paryžiaus katedroje“, Šecherezadą to paties pavadinimo Nikolajaus Rimskio-Korsakovo balete ir daug kitų spektaklių. Taip pat sukūrė nemažai vaidmenų lietuvių kompozitorių baletuose: Juozo Pakalnio „Sužadėtinėje“, Juozo Indros „Audronėje“, Juliaus Juzeliūno „Ant marių kranto“, Eduardo Balsio balete „Eglė žalčių karalienė“, Juozo Gruodžio balete „Jūratė ir Kastytis“.

Pirmasis T.Sventickaitės baleto partneris buvo Vytautas Aukščiūnas, tačiau ilgiausiai ji scenoje šoko kartu su Henriku Kunavičiumi, kuris tapo ir balerinos gyvenimo partneriu. 1969 m. baleto pora Lietuvos publikai surengė bendrą atsisveikinimo su scena koncertą.

Vėliau T.Sventickaitė dirbo baleto trupės repetitore, savo žiniomis dalinosi su balerinomis Loreta Bartusevičiūte, Vilma Putkalyte, Živile Baikštyte, Jelena Grišvina, Kristina Kanišauskaite. Kelerius metus dirbo pedagoge M.K.Čiurlionio meno mokykloje, o 1968–1984 m. Lietuvos konservatorijoje (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija) dėstė šokį būsimiesiems dainininkams.

T.Sventickaitė mirė 2010 m. kovo 18 d. Vilniuje. Po poros metų paskui mylimą žmoną išėjo ir H. Kunavičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Bendravimo mozaika išmokė žvelgti kito akimis
    Bendravimo mozaika išmokė žvelgti kito akimis

    Tarp gausių šiemetės Kauno bienalės partnerystės projektų – ir Švietimo mainų paramos fondo "Erasmus+" finansuojami tarptautiniai mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kursai. Spalio 9–13 d. vykę Kauno Nemuno mokykloje-...

  • Radiniai Pyplių piliakalnyje pranoko lūkesčius
    Radiniai Pyplių piliakalnyje pranoko lūkesčius

    Archeologų komandos, kasinėjusios netoli Kačerginės esančio Pyplių piliakalnio papėdę, radiniai pranoko lūkesčius: rasta iki šiol nežinota paleolito, arba senojo akmens amžiaus, gyvenvietė. ...

    1
  • Švedų menininkas: aš žinau, kur aš einu
    Švedų menininkas: aš žinau, kur aš einu

    Visi turime tam tikras ribas, tačiau svarbu sekti savo gyvenimo linija, net jei kartais nežinome, dėl ko tai darome. Menas yra kalba, kuria artikuliuoju su aplinka, todėl neprivalau kiekvieną kartą išrasti kažko naujo. Mano kūriniai – mano...

  • Atsiminimų zona dabarties akimirką
    Atsiminimų zona dabarties akimirką

    Kada istorijos yra naujos? Kokią laiko atkarpą jas galime tokiomis laikyti? Ir išvis ar žodis "istorija" – nuoroda į būtąjį laiką, įvykių seką praeityje, kurią atmintis sudėlioja į rišlų pasakojimą? Greta atsidūr...

  • Kauno folkloro klubas lankėsi Ukrainoje
    Kauno folkloro klubas lankėsi Ukrainoje

    Kauno folkloro klubas "Liktužė" (vadovė Jūratė Svidinskienė) lankėsi Ukrainoje, kur Lvove atstovavo Lietuvai Ukrainos tautų festivalyje "Ornamenty Fest". ...

  • Meksikiečiams prisistatęs „Nemunas“ tapo vietinės televizijos žvaigžde
    Meksikiečiams prisistatęs „Nemunas“ tapo vietinės televizijos žvaigžde

    Kauno technologijos universiteto (KTU) tautinio meno ansambliui „Nemunas“ atstovauti Lietuvai tolimuose kraštuose – ne naujiena. Prieš kelis metus kolektyvas lankėsi Kinijoje, o šį rudenį lietuvišką darganą i&...

  • Nauja platforma kviečia „Atsibusti, sukrusti“
    Nauja platforma kviečia „Atsibusti, sukrusti“

    Kritinis mąstymas, kultūrinė įvairovė, atvirumas, nuolatinis mokymasis ir augantis kultūros tempas Kaune – kol kas tik siekiamybė. ...

  • Pažintis su naujausiomis technologijomis – per pramogas
    Pažintis su naujausiomis technologijomis – per pramogas

    Išmaniosios svarstyklės, virtualus slidinėjimas, šaudymas iš kulkosvaidžio ir sklandymas su parasparniu – tai tik keletas įdomybių, kurias išbandyti siūlys spalio 27-28 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre &bdqu...

  • A. Žmuidzinavičiaus muziejuje – istorinės stiklo dizaino kolekcijos
    A. Žmuidzinavičiaus muziejuje – istorinės stiklo dizaino kolekcijos

    Spalio 19 d. 18 val. parodoje „Vitrum Balticum’17 | Prieš vakar. Išnarplioti / Before yesterday. Untangle“ (A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putviskio g. 55, Kaunas) vyks ekskursija su Javita Emilija St...

  • Kaune gyvenanti kinė: čia išmokau neskubėti
    Kaune gyvenanti kinė: čia išmokau neskubėti

    „Pirmą kartą čia atvykusi netekau žado – daug miškų, mažai žmonių. Labai gražu, labai ramu, bet ir labai nuobodu“, – pirmą Lietuvos įspūdį prisiminė iš Kinijos atvykusi Jian Lingling, kuri jau še&scaro...

Daugiau straipsnių