- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
„Auksiniam scenos kryžiui“ nominuotas spektaklis „Žalia pievelė“ atvyksta į Kauną
-
„Auksiniam scenos kryžiui“ nominuotas spektaklis „Žalia pievelė“ atvyksta į Kauną
-
„Auksiniam scenos kryžiui“ nominuotas spektaklis „Žalia pievelė“ atvyksta į Kauną
-
„Auksiniam scenos kryžiui“ nominuotas spektaklis „Žalia pievelė“ atvyksta į Kauną
-
„Auksiniam scenos kryžiui“ nominuotas spektaklis „Žalia pievelė“ atvyksta į Kauną
-
„Auksiniam scenos kryžiui“ nominuotas spektaklis „Žalia pievelė“ atvyksta į Kauną
Balandžio 8 d. Kauno „Girstučio“ kultūros centre viešės Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Žalia pievelė“, sukurtas pagal Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų ir visaginiečių pasakojimus.
Spektaklio kūrėjai nominuoti „Auksiniam scenos kryžiui“ už geriausią dramaturgiją, o tik ką pasibaigusiame Rokiškio teatrų festivalyje aktoriai pelnė „simpatiškiausios trupės“ apdovanojimą. Pozityvumo nestokojanti „Žalia pievelė“ bei paprastų žmonių nepaprastos istorijos sulaukė didelio kritikų ir žiūrovų pripažinimo.
Mitų griovimas
Spektaklio veikėjai trimis kalbomis (lietuvių, rusų, anglų) gvildena ir skaudžias, ir šypseną keliančias temas. Ignalinos AE Radiacinės saugos skyriaus spektrometrijos inžinierius Aleksandras Jermolajevas spektaklyje juokauja: „Roma – miestas ant septynių kalvų, o Visaginas – ant trijų [atominių] kapaviečių.“
Pasak teatro kritikės Godos Dapšytės, remiantis montažo principu, spektaklyje sumaniai derinami subjektyvusis ir objektyvusis lygmenys: nuo pasaulio pereinama prie Europos, nuo jos – prie asmeninio pasakojimo, kritikuojama nacionalinė energetikos politika, vėl grįžtama prie asmeninės patirties. Homo sapiens, atomo atradimas, okupacija, Visagino įkūrimas, nepriklausomybė, įstojimas į Europos Sąjungą – iš viso to sukuriamas platus kontekstas visaginiečių pasakojimams.
Spektaklio scenografija siekiama perteikti unikalią Visagino miesto, jo atsiradimo ir šiandieninio gyvenimo aurą. „Dirbtinis miestas, turėjęs tapti atominės energetikos Meka, išsiskiria viskuo – pradedant spalvų gama nuo pilkos iki labai kitokios pilkos, baigiant retrofuturistinėmis vaikų žaidimų aikštelėmis, įsiterpusiomis tarp gaivaus pušyno ir griežtų formų daugiaaukščių blokinių gyvenamųjų namų su mažais langeliais ir eklektiškais balkonai“, – sako scenografė Paulė Bocullaitė. Scenoje matome pusiau perpjautus baldus, daiktus, kurie tarsi atliepia gabaliukais išrenkamos Ignalinos atominės elektrinės likimą.
„Pradėję kurti spektaklį, pirmiausia paklausėme: ką reiškia būti priverstam griauti tai, ką pats kūrei? Tada klausimų daugėjo: ar reikėjo uždaryti? Kaip keičiasi visaginiečių identitetas? Koks žmogaus santykis su politine galia? Koks mūsų, lietuvių, santykis su Europa? Kurie faktai iš tikrųjų yra mitai, o mitai – faktai?“ – sako spektaklio koncepcijos ir teksto autorius Rimantas Ribačiauskas.
„Žalios pievelės“ režisierės Kristina Werner teigimu, spektaklis kelia klausimus apie tapatybę, namus, vietą, kuriai priklausai. „Visaginas – įdomi vieta, nes dauguma gyventojų yra rusų kilmės. Yra labai daug išankstinių nuostatų Lietuvos ir Visagino rusakalbių atžvilgiu. Lietuvoje jie vertinami kaip rusai, Rusijoje – kaip lietuviai. Norint nuvykti į gimtinę, jiems reikia vizos, tad jie dažnai save vadina rusakalbiais lietuviais. O Visaginas – jų namai. Čia Visaginas sukūrė trečiąją kultūrą, o rusų ir lietuvių bendruomenes jungia dabartis ir ateitis, susijusi su Ignalinos atomine jėgaine.
Pagrindinė režisieriaus užduotis dokumentiniame teatre yra atidžiai klausyti, stebėti ir mokėti keisti savo požiūrį“, – sako K. Werner.
Dėmesys pamirštam žmogui
Kitas spektaklio režisierius Jonas Tertelis mano, kad statant „Žalią pievelę“ buvo itin svarbu užčiuopti tikrą turinį, o ne „primesti“ savo sugalvotą. To pasiekti, anot J. Tertelio, galima tik bandant priartėti ir suprasti žmogų (kartais net juo tapti). „Savo identitetą ir ateitį bandantis suformuluoti miestas yra labai jautrus – visa Visagino istorija nuklota kažkieno primestomis vizijomis ar sprendimais, o šiandien gyventi ir kurti ateitį reikia patiems. Ir nors mane asmeniškai teatras vilioja fikcijos ir fantazijos santykiu sąlyginėje erdvėje, šiuo atveju svarbiausia yra realybė ir asmeniškumas, taip pat to išsaugojimo būdai. Siekiame atskleisti tikrąjį miesto portretą, atverdami Visaginą kaip labai asmenišką žmonių miestą, koks jis ir yra“, – sako J. Tertelis.
„Žalia pievelė“ – tai svarstymai apie žmones ir žmoniją. Apie pasirinkimus, kuriuos kiekvienas darome kasdien, ir iš jų besidėliojančią miesto, šalies, Europos ir pasaulio istoriją. Galiausiai scenoje lieka tik ant grindų šviečiantys drugelio formos miesto kontūrai, patvirtinantys, kad šis spektaklis visų pirma apie Visaginą, kurį sukūrė ir kuriame gyvena žmonės, šalies piliečiai, didžiuosiuose miestuose pernelyg dažnai pamirštami“, – apie spektaklį rašo teatro kritikė Goda Dašytė.
Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Žalia pievelė“.
Režisieriai – Jonas Tertelis ir Kristina Werner
2018 balandžio 8 d. 19 val.
Kauno kultūros centre „Girstutis“
Bilieto kaina: 8 Eur; 10 Eur. Bilietus platina TIKETA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
GJan surengs dar vieną koncertą „Žalgirio“ arenoje: dabar jaučiuosi užtikrinta
Socialiniuose tinkluose dainų autorė ir atlikėja paskelbė ambicingo, jau antrojo savo muzikinėje karjeroje, koncerto Kauno „Žalgirio“ arenoje datą ir kviečia ten susitikti 2025 m. sausio 18 dieną. ...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Maironio premiją Kaunas skyrė vienai ryškiausių jaunosios kartos kūrėjų1
Poetė, literatūrologė ir filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė išrinkta šių metų Maironio premijos laureate. Tokiam komisijos sprendimui pritarė šią savaitę posėdžiavusi Kauno miesto taryba. Prestižinis įvertinimas ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!4
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...