Quantcast

Apsauga nuo smurto – simboliniai marškiniai

Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto galerijoje pristatyti bendri Lietuvos ir Turkijos menininkių tekstilės darbai – marškiniai talismanai. Jais darbų autorės Elvan Özkavruk Adanir ir Jovita Sakalauskaitė-Kurnaz siekia atkreipti dėmesį į smurtą prieš moteris.

Osmanų imperijos gyvavimo metu marškinius talismanus dėvėjo visi – vyrai, moterys, vaikai, tikėta, kad šis drabužis apsaugos nuo staigios mirties, ligų, priešo rankos. Drabužiai talismanai buvo siuvami iš įvairių audeklo skiaučių. "Tam tikru laiku, kurį skirdavo žyniai, ant marškinių būdavo užrašomos maldos, burtažodžiai, piešiami piešiniai", – aiškino J.Sakalauskaitė-Kurnaz.

Projekto menininkės ėmėsi paskatintos Lietuvoje ir Turkijoje vykusių smurto prieš moteris atvejų. "Atrodo, XXI a., visi išsimokslinę, kultūringi, o tokių įvykių vis dar pasitaiko. Taigi mes nutarėme, kad moterims reikia apsaugančių marškinių talismanų, kaip senovėje", – sakė iš Kauno kilusi menininkė.

Ji priminė duomenis apie smurtą prieš moteris: smurtą arba seksualinę prievartą patiria kas antra lietuvė ir kas trečia turkė. Didžioji dalis aukų nepraneša apie smurto atvejį, nesikreipia pagalbos į teisėsaugą ar kitas žmogaus teises ginančias organizacijas.

Pati marškinių kūrimo technika ir paskatino pradėti akciją – moterys buvo kviečiamos padovanoti baltus marškinėlius, iš kurių vėliau būtų siuvami turkiški apsauginiai drabužiai. Taip  viena moteris paremia, apsaugo kitą.

Parodoje "Išsižadant baimės ir nevilties: marškiniai – talismanai" eksponuojami marškiniai aprašyti anglų, turkų ir lietuvių kalbomis, dekoruojami pasitelkus lino raižymo ir siuvinėjimo technikas.

"Folkloras, papročiai ir įpročiai – geriau įsigilinus į turkų kultūrą pastebi, kad jie labai panašūs į lietuvių", – paklausta, kaip pavyko suderinti dviejų geografiškai tokių tolimų tautų – lietuvių ir turkų – kultūras, sakė J.Sakalauskaitė-Kurnaz.

Marškiniams apipavidalinti kūrėjos naudojo senovinius burtažodžius, lietuviškas raudas ir statistiką. Anot parodos bendraautorės, statistika yra vienas veiksmingiausių būdų visuomenei paveikti, priversti kitaip suvokti aplinką.

J.Vienožinskio menų fakulteto galerijoje pristatyta paroda perkelta į pagrindinius Kauno kolegijos rūmus, kur kauniečiai juos galės pamatyti iki rugsėjo 20 d. Vėliau naujais kūriniais papildyta paroda keliaus į Turkiją ir Vokietiją.


Šiame straipsnyje: smurtasmenaskūryba

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių